1937 03 25 – 2022 10 02
Žymus Lietuvos operos bosas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas Vincentas Narimantas Kuprys mirė Vilniuje spalio 2 d., eidamas 86-uosius. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje sakoma: „Nors ir patyręs ankstyvą tremtinio dalią, V. Kuprys išsaugojo gyvą ryšį su gimtine. Jo talentas, pareigos, atsakomybės jausmas ir per gyvenimą sukurti vaidmenys paliks amžiną atmintį tiek kolegų, tiek klausytojų širdyse. Būdamas išskirtinio, retos jėgos balso ir ryškaus artistinio talento savininkas, V. Kuprys buvo aktyvus ir pedagoginėje bei visuomeninėje veikloje, taip tapdamas pavyzdžiu daugeliui.“ Kėdainių krašte ūkininkavusi Kuprių šeima – tėvas, motina ir keturi vaikai – 1941 m. buvo ištremta į Sibirą. Tėvas žuvo Sibiro lageriuose. Motina su vaikais 1947 m. slapta sugrįžo į Lietuvą, tačiau po poros metų jie buvo ištremti dar kartą ir atsidūrė Irkutsko srityje, šiauriau Baikalo esančioje gyvenvietėje.
Būsimasis solistas pradėjo mokytis muzikos Sibire ir pirmuoju muzikos mokytoju vadino lietuvį tremtinį Mykolą Simonaitį. Svajonės apie sceną galėjo likti neįgyvendintomis, nes kurį laiką jis studijavo Uralo politechnikos instituto Metalurgijos fakultete. Tačiau trauka muzikai nugalėjo ir V. Kuprys pasirinko dainavimo studijas Sverdlovsko (dabar – Jekaterinburgas) M. Musorgskio konservatorijoje. Jam dėsčiusi pedagogė Frida (Finkelštein) Obrazcovskaja pamokose taikė iš savo mokytojų perimtus žymios dainininkės ir vokalo pedagogės Pauline Viardot sukurtus balso lavinimo pratimus. Taip sovietinės Rusijos konservatorijoje V. Kuprys turėjo galimybę perimti vakarietiškos dainavimo mokyklos principus. Profesinę solisto veiklą jis pradėjo Sverdlovsko operos ir baleto teatre.
1962 m. V. Kuprys sulaukė jo pasiklausyti atvykusio dirigento Vytauto Viržonio ir režisieriaus Juozo Grybausko kvietimo pasirodyti Lietuvoje. Tuometiniame Vilniaus operos ir baleto teatre jis debiutavo 1962 m. rugsėjo 24 d. Mefistofelio vaidmeniu. 1967 m. grįžo į Lietuvą ir tapo šio teatro (dabar – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) solistu ir čia sukūrė dar 45 vaidmenis. Lygiai tiek pat per devynerius metus jis buvo sukūręs Sverdlovske.
V. Kuprys buvo kviečiamas dainuoti Rygos, Talino, Maskvos, Peterburgo ir kituose teatruose, dalyvavo Lietuvos teatro gastrolėse Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kt. Ilgus metus dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Drauge su žmona pianiste, šios akademijos docente Melita Diamandidi (1949–2021) koncertavo ne tik Europoje, bet ir JAV, Kanadoje, Australijoje.
V. Kuprys apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje kultūrinėje veikloje. Buvo vienas iš Kėdainiečių klubo steigėjų ir ilgametis jo prezidentas, vienas iš fondo „Czeslawo Miloszo gimtinė“ steigėjų, Lietuvos ir Graikijos ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo draugijos įkūrėjas, Šv. Kazimiero ordino narys, Čekijos Šv. Vaitiekaus (Adalberto) ordino garbės riteris.
Parengta pagal LRT „Naujienos-kultūra“ ir kitus žiniasklaidos pranešimus