Kasmet aukštąjį mokslą renkasi vis mažiau stojančiųjų. Situacija ypač blogėja inžinerijos, gamybos ir technologijų srityse.
Šiais metais minėtas studijų kryptis Lietuvoje rinkosi tik 12 proc. mokyklų absolventų, iš jų – tik 2,5 proc. merginų.
Lietuvoje įsibėgėja energetikos sektoriaus transformacija – įgyvendinami ambicingi projektai, kurie remiasi inovacijomis ir pažangiomis technologijomis. Sparčiai auga šios srities specialistų, turinčių reikiamų žinių ir įgūdžių, poreikis. Čia susiduriama su problema – trūkstant inžinerijos sričių specialistų, mažėja ir investicijų iš užsienio skaičius. Net 79 proc. Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų sako, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į šalį sąlyga. Todėl Lietuva praranda ne tik verslo sektoriaus plėtrą, bet ir kuriamų darbo vietų skaičių, kurių darbo užmokesčio rodikliai yra didesnei nei šiandienėje darbo rinkoje.
Norint dirbti produktyviau ir sukurti aukštesnę vertę Lietuvos verslo sektoriui, reikia sudominti jaunimą inžinerijos sritimi. Statistika rodo, kad Europos Sąjungoje STEAM sektoriai sukuria 49 proc. daugiau pridėtinės vertės nei kiti. Apie šią situaciją Lietuvoje, ateities perspektyvas kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) rektoriumi prof. dr. Romualdu Kliuku.
Pastaruosius trejus metus stebime prastėjančius mokinių mokyklos baigimo rezultatus, mažėja stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, besirenkančių inžinerines studijas, skaičius. Kodėl susiduriame su šia situacija?
Europos Komisija kelia aukštus tikslus Lietuvai – tapti aukštų technologijų šalimi. Deja, matome, kad aukščiausios kvalifikacijos specialistų rinkoje trūksta. Tai rodo padidėjęs verslo įmonių noras bendradarbiauti su universitetais ir juose besimokančiais studentais jau nuo pirmo kurso. Verslas steigia stipendijas, skaito kviestines paskaitas, kviečia atlikti praktiką.
Mokiniai, besirinkdami, kokius dalykus mokytis aukštesniu lygiu, dažniau pasirenka lengvesnį kelią – mokosi ne tiksliųjų, o humanitarinių mokslų dalykus. Kita problema – mokyklose trūksta mokytojų, išmanančių tiksliuosius mokslus, gebančių perteikti turimas žinias būsimai kartai. Tuomet ir suformuojama situacija, kad patys sumažiname besirenkančiųjų inžinerijos, gamybos ir technologijų specialybes srautą.
Lietuvoje egzistuoja ir kitas gajus mitas – užsienyje studijuoti yra geriau. Tačiau, neįsigilinę į užsienio aukštųjų mokyklų reitingus, neretai siunčiame savo vaikus mokytis į užsienį, į mokamus trečio lygio universitetus. Lietuvoje studijų kokybės priežiūra yra didelė, studijų kokybė kasmet gerėja ir tai pripažįsta užsienio ekspertai. Tai rodo ir Lietuvos universitetų vieta pasauliniuose reitinguose. Lietuvoje techniškieji universitetai skleidžia ateities inžinerijos idėjas: dirbtinis intelektas, autonominis transportas, robotika ir mechatronika, skaitmeninės technologijos statyboje, „fintech“, atsinaujinanti energetika ir kt., tad šios idėjos stiprinamos visose VILNIUS TECH studijų programose, visų studijų metu.
Lietuvoje dažnai girdime, kad rinkoje trūksta darbo vietų, ypač ką tik baigusiems studijas. Darbdaviai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, o naujų darbuotojų atrankos įmonės – kad maža besikreipiančių. Kaip yra inžineriniame, technologijų ir informacinių technologijų sektoriuose?
Lietuvos įmonės jau dairosi specialistų užsienyje. Specialistų rengimas Lietuvoje tampa ir šalies savarankiškumo, nepriklausymo nuo iš užsienio atvykusių specialistų sąlyga. Vystantis valstybės ekonomikai, didėja ir konkurencija dėl specialistų. Lietuvai reikia išsilavinusių žmonių, kurie prisidėtų prie pokyčių, plėtotų naujus, unikalius technologinius sprendimus, augtų kartu su besikeičiančiu sektoriumi. Studentų, besirenkančių inžinerines, informacinių technologijų, biotechnologijų studijas, laukia šimtai darbdavių, tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų, nuolatinio tobulėjimo ir asmeninio augimo perspektyvos. Inžinerija jau dabar yra itin perspektyvi ir gerai apmokama sritis. Tačiau, norint ją perprasti, reikia ne tik noro mokytis, bet ir gerų mokytojų, sudominančių technologijomis.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) prognozuoja, kad per artimiausius kelerius metus iki 2025 m. inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų. Inžinerijos specialistų poreikis kasmet išauga 2–3 kartus. Dar didesnį pagreitį šis augimas įgis ateityje. Stebime sparčią elektronikos produktų pramonės plėtrą. Per ateinančius penkerius metus elektronikos inžinerijos krypties specialistams vien Vilniuje bus sukurta 5 tūkst. papildomų darbo vietų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos valdyba ir universitetų vadovybės neseniai susitarė bendradarbiauti, siekdamos inžinerija sudominti jaunimą jau mokykloje. Kaip prie to gali prisidėti verslas?
Lietuvoje iki šiol nėra sukurta talentų ugdymo sistema bendrojo ugdymo mokyklose. Deja, tik Vilniaus ir Kauno bei šių miestų rajonų vaikai turi galimybę dalyvauti gabių vaikų ugdymo programose. Tuo tarpu kitų miestų ir rajonų gabūs vaikai dėl didelio atstumo tokių galimybių neturi. Pirmiausia reikėtų numatyti sistemos diegimo programas ir priemones, skleisti jau sutelktą institucijų patirtį, rengti pedagogus darbui su gabiais vaikais. Būtina siekti ir mokyklų ugdymo programų, mokytojų rengimo kokybės gerinimo. Lietuvoje aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą yra įgiję apie trečdalį gyventojų, tačiau stojančiųjų pasirinkimai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių, o baigusiems studijas trūksta reikalingų profesinių gebėjimų ir įgūdžių. Lietuvos gyventojai vis dažniau dirba žemesnės kvalifikacijos darbą nei galėtų, o beveik trečdalis dirba su savo studijų sritimi nesusijusį darbą. Galbūt čia ir gali būti išeitis – profiliavimo atsisakymas mokyklose.
Dar vienas svarbus tikslas – siekti, kad STEAM būtų pripažinta prioritetine ugdymo kryptimi šalyje. Tai apima STEAM viešinimą, specialistų poreikio planavimą, prognozavimą, skatinimą ir specialistų, tarp jų ir pedagogų, rengimą. Be investicijų ir sistemingos veiklos, stiprinant STEAM, sunku tikėtis, kad daugiau jaunuolių rinksis šios srities studijas.
Kaip jau dabar galime padėti verslui? Ar situacija Lietuvoje yra unikali, o gal užsienyje su šia problema nesusiduriama?
Inžinerijos, technologijų, informacinių technologijų studijos – sudėtingesnės negu socialinių mokslų, todėl besidominčių jomis – mažiau. VILNIUS TECH kiekvienais metais į šias studijas priima vis daugiau užsieniečių. Tačiau pastarieji, baigę studijas, retai kada lieka Lietuvoje. Čia reikia verslo pagalbos. Lietuvoje veikiančios aukštosios mokyklos turi sudominti ne tik būsimus savo sričių specialistus, bet ir mokslininkus iš užsienio, tapti jų pritraukimo centru. Tai padėtų ne tik stabilizuoti, bet ir vystyti darbo rinką, į šalį kasmet pritraukti vis daugiau talentų ir srities specialistų.
Verslo atstovai turi keisti savo darbo kultūrą, atmosferą, sudaryti sąlygas užsienio studentams jau nuo pirmo kurso dirbti savo būsimos specialybės sferoje. VILNIUS TECH kreipiasi į lietuvių užsienyje diasporas, lietuvių mokyklas, siekdamas pakviesti užsienio lietuvius studijuoti Lietuvoje. Jų susidomėjimas didėja, vis dažniau gauname klausimų ne tik dėl siūlomų studijų, bet ir dėl situacijos Lietuvoje, kuri per daugelį metų po jų emigracijos yra ryškiai pakitusi. Kuo daugiau užsienio lietuvių norės studijuoti Lietuvoje ir čia pasilikti, tęsti karjeros kelią informacinių technologijų, inžinerijos, gamybos, biotechnologijų srityje, tuo aukštesniais rezultatais didžiuosis Lietuva.
Parengė Neda Černiauskaitė, MRU komunikacijos projektų vadovė