Spalio 21 d. įvykusiame Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) tarybos posėdyje aptarti sąjungos ryšiai su institucijomis, susijusiomis su mokslo ir studijų raida,
tarp jų – su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Nacionaline švietimo taryba, Studijų kokybės vertinimo centru (SKVC), Lietuvos mokslo taryba ir kt. Aptartas akademinės bendruomenės dalyvavimas visuomenės pažangos projektuose, galimybės plačiau įtraukti intelektualus į valstybės strategijos tobulinimą.
LMS institutas kartu su Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademija neseniai pravedė 15-ąją J. P. Aleksos tarptautinę mokslinę konferenciją „Valstybės strategijos vaidmens kaita XXI amžiuje: tautinis ir tarptautinis aspektas“. Šios tematikos konferencijos rengiamos nuo 2008 metų. Nepaisant tik neseniai sumažėjusios pandemijos grėsmės, šių metų konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš šešių valstybių. Aptarti kolegų iš Latvijos moksliniai darbai, konferencijos dalyviams pristatyta mokslo monografija „The Strength of Latvia for the Long-term Development“ (2022), kurią parengė Latvijos mokslų akademija su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetu. Monografijos redaktorė – akademikė, prof. habil. dr. Baiba Rivža. Aptartos galimybės vykdyti bendrus Lietuvos ir Latvijos regionų ekonominės bei socialinės pažangos, gimstamumo bei migracijos tyrimus, apžvelgtos jaunųjų mokslininkų ugdymo tendencijos.
„Mokslo Lietuvos“ redaktoriaus dr. Jono Jasaičio pranešime pateikti antropologinės strateginio valdymo metodologijos teoriniai pagrindai. Antropologinė metodologija atveria galimybes kompleksiškai tenkinti visuomenės socioekonominius poreikius. Tai leistų stiprinti visuomenės pasitikėjimą valdymo institucijomis ir suaktyvinti visuomenės dalyvavimą, spartinant valstybės pažangą.
LMS pirmininko, VU profesoriaus Daliaus Serafino pranešimo tema – „Vietinių gamtos ir infrastruktūros išteklių bei žmonių talentų ir gebėjimų vadybos galimybės Lietuvos regionuose“. LMS kryptingai tęsia regionų darnios raidos galimybių tyrimus, analizuoja trumpųjų maisto grandinių kūrimą Žemaitijos ir Vidurio Lietuvos savivaldybėse. Tarybos posėdyje aptartas Ukmergės rajono savivaldybės pasiūlymas pasitelkti mokslininkus, tobulinant trumpųjų maisto grandinių kūrimą, aprūpinant vaikų darželių auklėtinius ir moksleivius rajono ūkiuose pagamintais šviežiais ekologiškais produktais. Šis rajonas jau turi sukaupęs vertingą trumpųjų maisto grandinių organizavimo patirtį, kurią tikslinga panaudoti visoje Lietuvoje. Artimiausiu metu LMS sudaryta tyrėjų grupė dalyvaus kartu su rajono savivaldybe organizuojamuose renginiuose ir išvadas pateiks Žemės ūkio ministerijai.
LMS nuolat plėtoja tarptautinius mokslo institucijų ryšius. Šio darbo svarbą dar labiau išryškino tragiški įvykiai, kuriuos sukėlė Rusijos karinė invazija į Ukrainą. LMS institutas (direktorius – habil. dr. Vygintas Gontis) jau sutelkė daugiau kaip 20 mokslininkų, šiuo metu dirbančių tiek Ukrainoje, tiek jau įsidarbinusių Lietuvos universitetuose, pasirengusių bendriems moksliniams tyrimams. Analizuojamos konkrečios praktinės galimybės organizuoti bendrą mokslinę veiklą, kurią bus tikslinga tęsti ir išvijus Rusijos kariauną iš Ukrainos. Svarbiausias uždavinys – integruoti Ukrainos mokslininkų kolektyvus į Europos Sąjungos (ES) mokslo ir studijų programas, atverti jiems galimybę kuo efektyviau dalyvauti ES akademinėje erdvėje.
LMS posėdyje taip aptartos laikraščio „Mokslo Lietuva“ leidybos perspektyvos, galimybės išplėsti autorių, rėmėjų ir prenumeratorių ratą. Mokslininkų laikraštyje pastoviai ir labai efektyviai bendradarbiauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai. Sustiprėjo ir bendradarbiavimas su Mykolo Romerio ir Kauno technologijos universitetais bei kai kuriomis kolegijomis. Todėl Lietuvos visuomenė išsamiai supažindinama su šių universitetų mokslininkų veikla, jų atradimais ir tarptautiniu pripažinimu. Taip pat atnaujinta „Mokslo Lietuvos“ prenumeratos informacija (žr. šio „ML“ numerio 12 p.).
Spalio 24 d. Smalininkų kultūros centre (Jurbarko r.) įvyko LMS ir „Mokslo Lietuvos“ bei Senovinės technikos muziejaus (vadovas – doc. dr. Justinas Stonys) inicijuotas susitikimas su šios, daugeliu atvejų gana specifiškos, Mažosios Lietuvos bendruomenės atstovais. Susitikimo tema – „Lietuva šiandien“, pranešėjas – „Mokslo Lietuvos“ redaktorius dr. Jonas Jasaitis. Pranešime palyginti Pirmosios Respublikos (1918–1940) ir 1990 metais atkurtos valstybės pažangos rodikliai, gyventojų skaičiaus kitimo ir migracijos duomenys. Aptartos genderizmo ir globalizmo keliamos grėsmės bei stiprėjantis žmonijos pasipriešinimas šioms tendencijoms.
Muziejaus archyvo nuotr.
Senovinės technikos muziejus, jau dabar disponuojantis daugiau kaip 24 tūkst. eksponatų, jo vadovo doc. Justino Stonio iniciatyva pasirengė vykdyti naują mokslinės ir kultūrinės veiklos viešinimo projektą. Susitikimo dalyviams buvo pristatytas pirmasis naujo periodinio leidinio – būsimo dvikalbio (rengiamo lietuvių ir anglų kalbomis) mokslinės veiklos populiarinimo žurnalo numeris, pavadintas „Techninių priemonių ir technologijų plėtros chronologija antrajame mūsų eros tūkstantmetyje“. Tai bandymas užpildyti spragą, kuri atsirado, nutraukus žurnalų „Mokslas ir Lietuva“, „Mokslas ir technika“ bei „Mokslas ir gyvenimas“ leidybą. Žurnalo tekstą lietuvių kalba parengė doc. Justinas Stonys, į anglų kalbą išvertė Augustė Ivanauskaitė.
Pirmojo numerio puslapiuose išdėstytos žinios apie praėjusiame tūkstantmetyje padarytus atradimus ir išradimus, gana greitai į
sitvirtinusius mūsų kasdienybėje. Žurnalo įvade rašoma: „Šiame rinkinyje pateikiamos priemonės ir technologijos, nurodant jų atsiradimo datą, taip pat autorių bei šalį, kurioje ši naujovė atsirado, prigijo ir pasklido po pasaulį. Cituojame: „1005 m. ispanai iš arabų perėmė dešimtainę skaičiavimo sistemą; 1280 m. išrasti akinių stiklai; 1450 m. Johanas Gutenbergas išrado surenkamas raides ir sukūrė spausdinimo mašiną; 1650 m. Kazimieras Simonavičius išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“, išgarsėjusį visoje Europoje, 1705 m. Thomas Newscomenas užpatentavo stūmoklinę garo mašiną; 1821 m. Michaelis Faradėjus sukūrė pirmąjį elektrinį variklį; 1885 m. Karl Friedrich Benz sukonstravo vidaus degimo variklį…“ Naujajame žurnale atskleidžiama žmonijos pažangos chronologija, tapusi neatskiriama mūsų būties dalimi.
„Mokslo Lietuvos“ informacija. Parengė Jonas Jasaitis