Parlamentarai modeliuos pasaulio ateitį. Pasaulio parlamentai turi bendrai siekti taikos, žmonių gerovės ir planetos išsaugojimo, sakoma spalio 12–13 d. Helsinkyje įvykusioje pirmojoje pasaulio šalių parlamentų Ateities komitetų konferencijoje priimtame pareiškime. Pasaulio ateitį lemiantys procesai yra globalūs, ir nė vienos atskiros šalies įstatymų leidėjas nėra pajėgus juos pakreipti. Todėl pasaulio šalių parlamentai turi kurti bendras į ateitį nukreiptas darbotvarkes ir keistis patirtimi, siekdami, kad kiekvienos šalies įstatymai ir strateginiai sprendimai padėtų jas įgyvendinti.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko prof. Raimundo Lopatos. Numatyti du artimiausi pasaulio parlamentų Ateities komitetų renginiai – „Ateities kongresas 2023“ Santjage, Čilėje (2023 m. sausio 16–22 d.) ir kongresas „Pasaulio ateitis“ Vilniuje (2023 m. gegužės 12–14 d.), skirtas aktualiausioms geopolitinėms, socialinėms, ekologinėms ir technologinėms pasaulio ateities problemoms.
Susitikimą organizavo Suomijos Parlamento Ateities komitetas, jame dalyvavo Lietuvos, Austrijos, Čilės, Estijos, Filipinų, Islandijos, Kanados, Lenkijos, Paragvajaus, Urugvajaus, Tailando, Vietnamo parlamentų delegacijos. Kita pasaulio parlamentų Ateities komitetų konferencija įvyks 2023 m. spalio mėnesį Montevidėjuje, Urugvajuje.
Keisti kalbos politiką. 19-ojoje tarptautinėje Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (EFNIL) mokslinėje konferencijoje „Kalba ir migracija“ lingvistai iš 28 Europos šalių diskutavo apie tai, kaip spręsti su žmonių migracija susijusias kalbinės integracijos problemas. Apibendrindama Lietuvos sostinėje surengtą metinę konferenciją, EFNIL prezidentė, buvusi ilgametė Danų kalbos tarybos vadovė Sabine Kirchmeier akcentavo, kad dar prieš metus Lietuvos partneriai (Lietuvių kalbos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija), pradėję planuoti konferenciją, užčiuopė labai aktualią temą, nors tada dar niekas neįsivaizdavo, kad dešimtys milijonų nuo karo bėgančių Ukrainos gyventojų bus priversti prašytis prieglobsčio Europos valstybėse. Taigi, su šia tikrove susidūrė beveik visos šalys.
Dalydamiesi patirtimi, Federacijos partneriai padarė išvadą, kad tarp šalių yra daug panašumų, bet dar daugiau skirtumų. Juos lemia šalių dydis, susiklosčiusios kalbinės tradicijos. Vienaip kalbinės integracijos klausimus sprendžia Jungtinė Karalystė, kitaip – Liuksemburgas ar Šveicarija, kur istoriškai vyrauja kelios valstybinės kalbos. Konferencijos dalyviai pritarė, kad, mokant atvykėlius vietos kalbos, kuri būtina dalyvaujant viešajame gyvenime, labai svarbu išsaugoti jų etninę tapatybę.
Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė pažymėjo, kad, nors diskusijos yra ilgas procesas, tik jis užtikrina geriausius rezultatus, todėl, jeigu kompleksiškai nesirūpinsime tuo dabar, susidursime su dideliais ir sunkiai valdomais išbandymais ateityje. Ji taip pat teigė, kad kiekviena karo pabėgėlius ar kitus migrantus priimanti šalis susiduria ne tik su suaugusiųjų, bet ir vaikų integracija, kalbos mokymu ir kitomis problemomis.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis atkreipė dėmesį, kad Europos kalbų specialistai diskutavo visai Europai ir Lietuvai aktualiausiais kalbos ir migracijos klausimais istoriniame kontekste. Šiemet Lietuva mini valstybinės kalbos šimtmetį ir sueina šimtas metų, kai 1922 m. spalio 25 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 6 straipsnyje sakoma, kad valstybės kalba yra lietuvių kalba. Tai ypač svarbu šiuo metu vykstančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, kai Rusijos vykdoma kalbų naikinimo (kalbocido) politika okupuotose Ukrainos teritorijose tampa būdu sugriauti konstitucinę santvarką. Ukrainos valstybinės kalbos apsaugos komisaras Tarasas Kreminas savo pranešime pateikė Rusijos vykdomos ukrainiečių kalbos naikinimo politikos pavyzdžių, tokių kaip Rusijos pozicija, kad valstybinė ukrainiečių kalba riboja rusakalbių teises, ir teigė, kad kalba gali tapti žudančiu ginklu ir būti ginklu, kuris gali padėti apsiginti.
Parlamentinis Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimas: parama Ukrainai. Zagrebe (Kroatijos Respublika) prasidėjo pirmasis parlamentinis Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį susirinko 42 delegacijos iš 32 šalių, Europos Parlamento, Europos Tarybos, ESBO ir NATO. Susitikime šalių atstovai išsakė paramą Ukrainos teritorijos vientisumui ir suverenitetui, patvirtino, kad Ukraina nėra viena kovoje už laisvę ir taiką. Vaizdo ryšiu į susitikimo dalyvius kreipėsi Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.