Dr. Laima Andrikienė paskirta Europos Audito Rūmų nare. 2022 m. lapkričio 14 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi sutartimis ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, paskyrė Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkę Laimą Liuciją Andrikienę Europos Audito Rūmų nare šešerių metų kadencijai. Ji šias pareigas eis nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2028 m. lapkričio 15 d. Šių metų spalio 18 d. sprendimui skirti L. Andrikienę Europos Audito Rūmų nare pritarė Europos Parlamentas. L. Andrikienė pakeis iki šiol Europos Audito Rūmuose dirbusį Lietuvos atstovą Rimantą Šadžių, šias pareigas ėjusį nuo 2016 m.
L. Andrikienė yra socialinių mokslų daktarė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, 2020–2022 m. – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė, 2004–2019 m. – Europos Parlamento narė, 1996–1998 m. – Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministrė. Audito Rūmų kolegiją sudaro po vieną narį iš kiekvienos Europos Sąjungos valstybės, skiriamą šešerių metų kadencijai. Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai yra atsakingi už tinkamą Europos Sąjungos lėšų panaudojimą.
Seimo narė Angelė Jakavonytė. Lapkričio 15 d. posėdyje prisaikdinta Seimo narė Angelė Jakavonytė, kuri parlamente pakeitė mandato atsisakiusią Laimą Liuciją Andrikienę. Ji yra partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra. Parlamentarės priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, kuri paaiškino Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtiną teisinį reguliavimą, susijusį su Seimo nario priesaikos davimu. Po priesaikos parlamentarė pasirašė vardinį priesaikos lapą. Prisiekusi Seimo narė A. Jakavonytė įgijo visas tautos atstovo teises. Seime ji dirbs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje.
Ar Lietuva spės į mažųjų branduolinių elektrinių technologijų lenktynes? Pastaruoju metu pasaulyje sulaukiama vis didesnio susidomėjimo mažais, iki 300 MWe galios branduoliniais reaktoriais ir jų panaudojimu energijos gamybai. „Šiandien dauguma išsivysčiusių šalių tiria galimybes statyti mažus reaktorius, kaip aplinkai nekenksmingą ir tvarią alternatyvą iškastinio kuro ir dujų energijos šaltiniams“, – komiteto posėdyje kalbėjo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Pasak jo, vyksta savotiškos kūrėjų lenktynės – kas pasiūlys techniškai pažangesnį ir ekonomiškesnį projektą.
Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys neatmetė galimybės naudoti „pažangias branduolines“ technologijas Lietuvos energetikos sistemoje, kadangi turės būti užtikrinama tam tikra bazinė energijos gamyba, kurios mūsų valstybei reikia apie 15–20 proc. „Nelogiška ir nemoksliška nerimauti dėl klimato kaitos ir tuo pat metu atsisakyti tokio švaraus, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio šaltinio, kaip branduolinė energija“, – atkreipė dėmesį Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laurynas Juodis.
Europos Sąjunga įtraukė branduolinę energiją į savo tvarių investicijų sąrašą, į vadinamąją žaliąją taksonomiją, todėl branduolinė energija tampa patrauklesne perspektyva. Seimo Ateities komitetas, sutelkdamas mokslininkų, verslo, politikų ir visuomenės veikėjų sprendimus, tikisi, kad išgyvenama energetikos krizė paskatins greitesnį perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energijos. Jei Lietuva nori plėtoti švaraus vandenilio ekonomiką, būtina svarstyti žaliojo vandenilio gamybos iš branduolinės energijos, kaip išskiriančios mažai anglies dioksido į aplinką, kurią galima naudoti dideliu mastu ir kuri veikia su dideliu pajėgumo koeficientu, galimybę.
Seimas pritarė Šaulių sąjungos pertvarkai. Seimas priėmė naują Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo redakciją, kuria nuspręsta pertvarkyti Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS). Taip siekiama stiprinti LŠS, kaip Lietuvos kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų ir pilietinio pasipriešinimo agresijai jungiamąją grandį, pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo subjektą bei kitų valstybės institucijų talkininkę.
Atnaujintame įstatyme nustatyta, kad LŠS yra valstybės remiama, nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą padedanti užtikrinti savanoriška ir savaveiksmė sukarinta asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą. Kaip anksčiau yra minėjęs L. Kasčiūnas, kuriama daug savarankiškesnė organizacija, kuri turės savo savivaldą ir savireguliacijos mechanizmus. Be to, pasak L. Kasčiūno, pagal šį įstatymą nesumažėja, o dar labiau išauga LŠS integracija į gynybos planus. LŠS padaliniai savanoriškumo pagrindu bus sudaromi, atsižvelgiant į pagrindines šaulių kategorijas: LŠS koviniai būriai, LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai, jaunieji šauliai.
XIII Seimas įpusėjo kadenciją. Lapkričio 13-ąją sukaks lygiai dveji metai, kai XIII Seimas pradėjo savo darbą. Per pirmuosius dvejus metus šiam parlamentui teko įveikti ne vieną išbandymą ir skubiai priimti itin svarbius sprendimus. Tarp didžiausių tekusių iššūkių – kova su koronaviruso pandemija, Baltarusijos režimo vykdomi nusikalstami veiksmai, hibridinės atakos ir nelegalių migrantų krizė, pradėtas karas prieš Ukrainą ir pagalbos Ukrainai teikimas, energetikos krizė ir išaugusios infliacijos pasekmių švelninimas.
Nuo darbo pradžios surengta 220 Seimo posėdžių, priimta daugiau kaip 1 500 teisės aktų. Tarp šių teisės aktų verta išskirti tris svarbiausio šalies dokumento – Konstitucijos – pataisas, kurioms priimti reikėjo viso parlamento susitelkimo. Šie pakeitimai yra svarbūs tiek dėl kitąmet vyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 m. numatomų Seimo rinkimų.
Pritarta siūlymui NPD didinti daugiau kaip 15 proc. Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1 926 eurų, 2023 m. taikyti 15,6 proc. didesnį, nei šiuo metu galioja, maksimalų mėnesio neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – 625 eurus (atitinkamai didesnį – 7 500 eurų – metinį NPD). Gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 1 926 eurus, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę. Svarstomu projektu siūloma neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims taikytiną NPD proporcingai didinti nuo 870 iki 1 005 eurų (didesnį neįgalumą ar mažesnį darbingumą turintiems asmenims), o kitiems asmenims – nuo 810 iki 935 eurų.
Seimas priėmė atnaujintą Dainų švenčių įstatymą. Siekiama užtikrinti nepertraukiamą Dainų švenčių tradicijos išsaugojimą, įtvirtinti šalies siekį puoselėti ir plėtoti šimtametę kultūrinę tradiciją bei stiprinti bendrumą ir vienybę, telkiant visuomenę. Naująja įstatymo redakcija nuspręsta įtvirtinti efektyvesnes dainų ir šokių švenčių tradicijos išsaugojimo, tęstinumo ir plėtros bei dainų švenčių organizavimo priemones, išsamiau reglamentuoti kompetencijų pasiskirstymą ir funkcijas tarp institucijų, atsakingų už dainų ir šokių švenčių tradicijos išsaugojimą, suteikti finansines garantijas šventės tradicijų tęstinumui.
Įstatyme taip pat aiškiau apibrėžtos naujos institucijų funkcijos, išplėstas jų sąrašas, įtraukiant į jį Užsienio reikalų ministeriją ir aukštąsias mokyklas. Lietuvos nacionalinis kultūros centras bus įpareigotas teikti ataskaitas Dainų švenčių tarybai ir Dainų švenčių tarpinstitucinei komisijai. Naujomis nuostatomis numatoma skirti dėmesį mėgėjų meno kolektyvams: įteisintas jų aprūpinimas tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais, kategorijų suteikimas mėgėjų meno kolektyvams, jų skatinimas. Taip pat apibrėžtos Lietuvos dainų šventės, Lietuvos moksleivių dainų šventės, Lietuvoje vykstančios Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus“ sandaros, sutarta, kad šių dainų švenčių renginiai bus viešinami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose, svetainėje ir tinklalaidėse. Priimtas įstatymas įsigalios 2023 m. liepos 1 d. Artimiausia Lietuvos dainų šventė vyks 2024 m., minint šios UNESCO Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše esančios tradicijos 100-metį.