Šių metų rugsėjį suėjo dešimt metų, kai išėjo ilgametė Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos, vėliau Lituanikos skyriaus vadovė Silvija Vėlavičienė (gimė 1941-aisiais, mirė 2011 m. rugsėjo 5 d.), šioje bibliotekoje sudėjusi stiprius vertybinius lituanistikos veiklų pagrindus, kuriais ir šiandien yra patikima ir drąsu remtis.
Nuo pat Atgimimo pradžios ji siekė atkurti ir sutvirtinti jungtis su Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūriniais pasiekimais, įgarsinti sovietmečiu nutildytas istorijas, nebyliai išgyventas patirtis, iš „specialiųjų saugojimo sąlygų“ išvaduoti įkalintas knygas, suteikti joms naują pažinimo impulsą.
Kai kalbame apie Silviją, neabejotinai prisimename jos atliktą didžiulį darbą lietuvių diasporos spaudos baruose ‒ grąžinimo į Lietuvą, tvarkymo, sisteminimo, sklaidos. Silvijai ši spauda buvo toli gražu ne tik trūkstamų leidinių surinkimas. Kur kas daugiau… Ji visuomet pabrėždavo, kad tai buvo ištiso į mūsų šalies visuomenės kultūrinę sąmonę kažkada nepatekusio kultūros lauko reiškinio grąžinimas.
O tuo metu, XX ir XXI amžių sandūroje, lietuvių išeivijoje Nacionalinės bibliotekos vardas buvo neatsiejamas nuo Silvijos Vėlavičienės… Dar ir šiandien turime bibliotekos bičiulių, kažkada pažintį su biblioteka pradėjusių nuo pažinties su Silvija. O ir vėliau užsimezgę ryšiai su užsienio lietuviais buvo paremti gerąja aura, kurią skleisdavo Silvijos pozityvumas, supratimas svarbos tų darbų, kurie turėjo būti atlikti laiku, kad būtų bent kiek pasivytas kažkada prarastas laikas…
Literatūra:
Silvija Vėlavičienė. Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija 1945–2000 – Knygos lietuvių kalba: sisteminė rodyklė, 1 tomas, Lietuvos Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, 2002, 755 psl.
Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija: Knygos užsienio kalbomis. Silvija Vėlavičienė, Birutė Poškutė, Eglė Karalienė. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2002, 355 psl.
Silvija Vėlavičienė. Draustosios spaudos pėdsakais. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011, 414 p.