Visuomenėje ir politikoje didėja susirūpinimas dėl gyvūnų gerovės ir intensyvaus ūkininkavimo, įskaitant ir kiaulių auginimą. 
Piliečiai į gyvūnus žiūri ne tik kaip į maisto šaltinį, bet ir į kaip jautrias gyvas būtybes, kurioms turi būti sudarytos kuo geresnės laikymo sąlygos. Manoma, kad tai atsiliepia geresnei mėsos kokybei. Šis besikeičiantis piliečių požiūris, pradedamas įtvirtinti Europos Sąjungos (ES) ir nacionaliniuose teisės dokumentuose. Kai kurios ES šalys (Suomija, Švedija, Nyderlandai, Vokietija) ėmėsi iniciatyvos ir dėl to įgijo konkurencinį pranašumą, teikdamos į rinką iškirtinės kokybės produkciją.
Siekiant įvertinti Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus galimybes atitikti numatytus aukštesnius gyvūnų gerovės reikalavimus, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto (LSMC EKVI) ir Žemės ūkio rūmų darbuotojai atlieka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos inicijuotą tyrimą. Jo pradžia – 2022 m. rugsėjis, pabaiga – 2023 m. gegužė.
Susipažinus su kiaulininkystės ūkių situacija ir gerąja ES šalių praktika šiais klausimais, matyti, kad Lietuvai kyla tokie pagrindiniai iššūkiai: dėl per didelio kiaulių tankio būtina gerinti kiaulių laikymo sąlygas. Taip būtų išspręstos problemos, susijusios su kiaulių ydomis (kandžioti uodegas ir kitais elgsenos sutrikimais), paršavedžių palaido laikymo ir veterinarijos paslaugų, sukeliančių skausmą, gerinimas, taikant anesteziją ir analgeziją.
Atsižvelgiant į situaciją ES, susijusią su kiaulių gerovės užtikrinimu ūkiuose, Lietuvai siekiant ateityje išlaikyti kiaulininkystės sektorių, atitinkantį gyvūnų gerovės reikalavimus, jau dabartiniame tyrimo etape matyti, kad reikėtų skirti paramą ūkiams kiaulių gerovei įgyvendinti, nustatant konkrečius kriterijus paramai teikti. Pavyzdžiui, reikia numatyti, kuriai kiaulių grupei yra skiriama parama ir ką norime įgyvendinti. Įvertinus ES šalių gerąją praktiką, siekti, kad aukštesni gerovės standartai būtų susieti su Nacionalinės kokybės schema, ir taip padėti savo gamintojams geriau įsitvirtinti ES rinkoje.
Dr. Irena Kriščiukaitienė