2022 metų Laisvės premija. Seimas 2022 metų Laisvės premiją nusprendė paskirti Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Premija skirta už V. Zelenskio ir Ukrainos žmonių nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės ir demokratijos Rusijos agresijos akivaizdoje. Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
„Rail Baltica“. Vienas ambicingiausių pastarųjų dešimtmečių Europos infrastruktūros projektų „Rail Baltica“ siekia europinės vėžės bėgiais sujungti Baltijos šalis ir dalį Lenkijos bei Suomijos su likusia Europos Sąjungos dalimi. „Projekto reikšmė, užtikrinant greitą ir patikimą Baltijos regiono jungtį su Vakarų Europa susidarius naujoms geopolitinėms sąlygoms, yra ypač didelė. Privalome persiorientuoti iš Vakarai–Rytai į Šiaurę–Pietus“, – bendrame kartu su Audito komitetu posėdyje kalbėjo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.
Posėdyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis parlamentarus informavo apie „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo eigą ir naujos geopolitinės situacijos keliamus iššūkius: „Būtina ypač intensyviai dirbti, kad būtų užtikrinta tolesnė projekto eiga ir greitas, patogus ir saugus Baltijos regiono susisiekimas su Vakarų Europa.“ Susisiekimo viceministrė Loreta Maskoliavienė pabrėžė, kad Lietuvos strateginis interesas yra Klaipėdos prijungimas prie europinės vėžės. Uostamiesčio europinės vėžės nutiesimas leistų Lietuvai tapti konkurencinga tarptautinėje jūrų pervežimų rinkoje. Perėjimas nuo kelių transporto prie geležinkelių transporto yra vienas iš pagrindinių darnaus vystymosi tikslų, kurie turi būti užtikrinti iki 2030 metų.
Pasak Europos Komisijos Šiaurės–Baltijos transporto koridoriaus koordinatorės Katerinos Trotman (Catherine Trautmann), Europos Parlamentas labai vertina šį projektą, todėl svarbu matyti ne tik nacionalinę, bet ir trijų valstybių viziją, kadangi „Rail Baltica“ – tai ir susisiekimas, ir ekonomika, ir saugumas, ir apskritai naujų technologijų atėjimas į regioną.
Rusijoje veikiantys lietuvių verslai turėtų būti vertinami nacionalinio saugumo požiūriu. Įmonės, turinčios komercinių interesų Rusijoje, turėtų užsiregistruoti Vyriausybės specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jos tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje. Rusijoje dirbančius Lietuvos verslus vertinti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui požiūriu numato registruotas naujos Seimo rezoliucijos projektas.
Šios rezoliucijos tikslas – nurodyti valstybei ir verslams būdus, kaip atsiriboti nuo Rusijos, praktiškai įtvirtinant Rusijos, kaip teroristinės valstybės, statusą. Dokumentu nurodomos gairės, kaip konkrečiai nustatyti institucijų, įmonių ir gyventojų santykį su teroristine šalimi. Rezoliucijos autoriaus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, Ateities komiteto pirmininko prof. Raimundo Lopatos teigimu, toks dokumentas Lietuvai atvers duris taikyti ne tik tarptautines, bet ir nacionalines sankcijas prieš Rusiją, be to, nustatys, kad teroristinei valstybei taikomos sankcijos yra privalomos. „Rezoliucija įpareigotų Vyriausybę aktyviau veikti užšaldant Rusijos režimui artimų ir sankcionuotų asmenų turtą ir sąskaitas. Mūsų valdžia Europos Sąjungos lygiu turėtų ieškoti būdų, kaip šį turtą konfiskuoti ir iš jo atlyginti Ukrainai padarytą žalą. Kartu, parengus atitinkamus įstatymus, teroristinės valstybės verslai negalėtų veikti Lietuvoje, jie negalėtų įsigyti mūsų šalyje nekilnojamojo turto be specialaus Vyriausybės leidimo. Galų gale, turėtume griežčiau prižiūrėti tam tikrų prekių eksportą į Rusiją ir Baltarusiją“, – sako R. Lopata.
Užbaigti pradėtus vėjo jėgainių statybos projektus. Seimas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme įtvirtino išimtis, užtikrinančias galimybes užbaigti jau pradėtus vėjo elektrinių vystymo projektus. „Mes su proveržio paketu PAV nurodėme, kad statant septynias jėgaines, yra privalomas poveikio aplinkai įvertinimas. Tiems, kurie iki šio įstatymo buvo pradėję planuoti statyti po dvi jėgaines, tačiau šalia atsirado dar penkios statomos, automatiškai pritaikomas jau galiojantis įstatymas. Jie pagal senąją tvarką su senaisiais lūkesčiais nebegali baigti savo planavimo. Penki projektai Lietuvoje yra sustoję, norime ištaisyti klaidą ir pasakyti, kad tie, kurie pradėjo rengti savo projektus iki proveržio paketo, galėtų užbaigti juos pagal senąją tvarką“, – lapkričio viduryje pristatydama pataisas sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Seimo nariai įstatyme įtvirtino nuostatą, kad, planuojant vėjo elektrinių, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka pasirašytas elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas, statybą ir jų statybai išduodant statybą leidžiantį dokumentą, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos.
Pirmasis Jūrinių reikalų komisijos posėdis Klaipėdoje. Seimo Jūrinių reikalų komisija lapkričio 28 d. surengė pirmąjį išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje, kuris organizuotas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Išvykos tikslas buvo susitikti su jūrine bendruomene, įvertinti esamą situaciją, sužinoti jūrinių organizacijų problemas, išgirsti, ko iš Seimo komisijos yra tikimasi ir ką pirmiausia jai reikėtų nuveikti. Susitikime dalyvavo Laivų savininkų asociacijos, Jūrininkų sąjungos vadovai, pristatę darbdavių ir darbuotojų padėtį, sudėtingas problemas, kurias lemia ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės realijos. Buvo aptartos Klaipėdos universiteto ir pačios Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos problemos, buvo paliestas galimo mokyklos jungimo prie Klaipėdos universiteto ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto galimybių klausimas. Diskutuota apie galimybes keisti mokyklos pavadinimą ir kurti prielaidas antrosios ir trečiosios pakopos jūreivystės srities studijoms.
Susitikime konstatuota, kad jūriniame sektoriuje yra daug prieštaravimų ir skirtingų požiūrių, daug sunkiai sprendžiamų problemų: tiek komisijai Seime, tiek atskiroms ministerijoms. Pavyzdžiui, daug klausimų kelia vėjo energetikos vystymas Baltijos pakrantėje. Įvardyta, kad trūksta bendrų išeities pozicijų, supratimo, paprasčiausios terminijos, daug kas daroma, negalvojant apie galimą abipusiškai naudingą susitarimą, ilgalaikes perspektyvas.
Susipažinę su Lietuvos jūrinės bendruomenės realijomis, komisijos nariai pasitarime išsakė, kokiose srityse norėtų aktyviau veikti ir ką laikytų prioritetu. Sutarta organizuoti posėdžius reguliariai kartą per mėnesį, pagal galimybes vykti į vis kitas uostamiesčio erdves, kviečiant dalyvius specialioms problemoms spręsti. Atsižvelgdama į aktualias švietimo problemas, pirmąjį ateinančių metų mėnesį Komisija ketina detaliau susipažinti su švietimo ir mokslo institucijomis, ieškant tinkamo sprendimo ir siūlant sprendimus, kurie padėtų tiek artimoje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje padaryti jūrinį sektorių patrauklesnį jaunimui, o mokymo įstaigoms – geresnes sąlygas inžineriniam jūriniam ugdymui tiek profesinio rengimo, tiek aukštojo mokslo lygmeniu.
Pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas. Gruodžio 6 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados sekretoriato bendradarbiavimo memorandumas, kuriame, atsižvelgus į tvirtą Lietuvos paramą Ukrainai jai žengiant europiniu keliu, išreikštas siekis perduoti žinias europiniais klausimais ir nustatyti abiejų parlamentų administracijų bendradarbiavimo principus pagal bendras interesų sritis. Be kita ko, numatyta organizuoti mokomuosius vizitus, kad Ukrainos parlamento administracijos atstovai įgytų kuo daugiau žinių ir įgūdžių Europos integracijos srityje.
Memorandume, įvertinant parlamentų reikšmę vykstant Ukrainos Europos integracijos procesui ir jo metu įgytą Lietuvos patirtį, ir suvokiant, kad bendradarbiaujant daug lengviau siekti bendrų interesų ir spręsti svarbius uždavinius, susijusius su Europos integracijos procesu, pabrėžiama bendradarbiavimo, keičiantis žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika, svarba. Sutarta efektyvesnį Lietuvos ir Ukrainos parlamentų darbą skatinti per specializuotų padalinių bendradarbiavimą; perduoti profesinę patirtį, susijusią su stojimo į Europos Sąjungą procesu, teisės aktų derinimu ir stojimo derybų stebėsena; bendrai didinti nacionalinių parlamentų vaidmens svarbą Europos integracijos proceso metu; skatinti dialogą su valstybės institucijomis, dalyvaujančiomis Europos integracijos procese; bendrai įgyvendinti Europos Sąjungos tarptautinių institucijų bendradarbiavimo ir techninės pagalbos projektus ir kt.