2022 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Seimas lapkričio 3 d., neva įgyvendindamas Europos Sąjungos teisės aktus, priėmė trijų įstatymų pataisas, kurios leidžia privačių bankų ir kitų mokėjimo paslaugų ar kredito institucijas aptarnaujančioms įstaigoms rinkti piliečių (klientų) asmens duomenis. Taip siaura privačių asmenų grupė pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo Seimo sprendimu gali nuo šiol rinkti itin jautrius klientų duomenis apie jų:
- religines / filosofines pažiūras;
- politines pažiūras;
- etninius ir rasinius duomenis;
- priklausymą partijoms ir profsąjungoms;
- genetinius duomenis;
- biometrinius duomenis;
- sveikatos duomenis;
- duomenis apie lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją bei kt.
Kadangi beveik visi Lietuvos piliečiai yra priversti naudotis privačių bankų ir kitų mokėjimo paslaugų įstaigų paslaugomis, pagal minėtas įstatymų pataisas jie neišvengiamai privalės nurodytus duomenis teikti, o privačios įstaigos įgis teisę minėtus Lietuvos Respublikos piliečių duomenis tvarkyti ir naudoti savo verslo bei ne verslo tikslams.
Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad šalies Konstitucijos 22 straipsnis nustato, jog „žmogaus privatus gyvenimas – neliečiamas“. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą: „Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.“
Nėra ginčo dėl to, kad valstybė nėra pajėgi užtikrinti privačiose įstaigose kaupiamų asmens duomenų apsaugą, – teigiama pareiškime. Tai patvirtina nuolatinės dažnėjančios elektroninių duomenų vagystės ir privataus verslo piktnaudžiavimai asmens duomenimis. Todėl nėra abejonių, kad minėti duomenys bus naudojami tiek rinkodaros, tiek kitiems nekontroliuojamiems tikslams, įskaitant politinius tikslus, identifikuojant asmenis pagal jų lytinę orientaciją, politines pažiūras ir kt. Tai leis suinteresuotiems asmenims, disponuojant panašiais duomenimis, priimti ar nepriimti į darbą, atleisti iš darbo ir pan. žmones pagal jų išankstinius požymius ir duomenis, teikiant pirmenybę vieniems ir diskriminuojant kitus. Dėl to savo esme minėtos pataisos yra antikonstitucinės.
Žmogaus teisių ir kitos pilietinės organizacijos paragino Lietuvos Respublikos Prezidentą vetuoti Mokėjimų įstatymo straipsnių ir priedo, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų bei Mokėjimo įstaigų įstatymų pakeitimo įstatymus.
Raginimą šalies vadovui pasirašė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (Romualdas Povilaitis), Piliečių gynybos paramos fondas (Stasys Kaušinis), Lietuvos žmogaus teisių asociacija (Vytautas Budnikas), Nepartinis demokratinis judėjimas (Krescencijus Stoškus), Lietuvos Helsinkio grupė (Aurelija Kuzmaitė), Lietuvos mokslininkų sąjunga (prof. Dalius Serafinas), „Mokslo Lietuva“ (Jonas Jasaitis), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (prof. Sigitas Vaitkevičius) ir kt.