Techninių priemonių ir technologijų plėtros chronologija antrojo mūsų eros tūkstantmečio laikotarpyje. Justinas Stonys. Augustė Ivanauskaitė, 2022
Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvos visuomenės galimybės visapusiškai suvokti mokslininkų veiklą labai susiaurėjo. Nutraukė leidybą „Mokslas ir technika“, seniai nebeleidžiamas didžiulį populiarumą turėjęs žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“. Dingo iš viešosios erdvės ir dvikalbis Lietuvos mokslininkų sąjungos kurį laiką leistas Lietuvos mokslininkų pasiekimus apžvelgiantis žurnalas „Mokslas ir Lietuva“ (angl. Science and Lithuania). Nutrūko ir labai daug vilčių teikusio tarptautinio žurnalo „Revue Baltique“ leidyba. Po Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo šis žurnalas, siekęs pratęsti 1940 m. Taline ėjusio to paties pavadinimo leidinio rolę, kelerius metus Vilniuje buvo leistas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, bet ilgai neišsilaikė.
Todėl Senovinės technikos muziejaus iniciatyva – imtis mokslo populiarinimo veiklos yra labai sveikintina. Pirmajame muziejaus leidinio numeryje apžvelgti svarbiausi atradimai ir išradimai, padaryti praėjusiame tūkstantmetyje, iš esmės pakeitę žmonijos gyvenimą. Čia pateiktos žinios apie variklius, leidusius ne tik sukurti naujas transporto priemones, bet ir pakeitusius bendravimo metodus, praplėtusius visos mūsų aplinkos suvokimą. Dabar prie šių išradimų teikiamos naudos esame taip įpratę, kad vis rečiau susimąstome, kieno išmintis suteikė žmonijai tokias galimybes. Pažvelkime tik į vieną pavyzdį. Kai pirmosios Amerikoje automobilių gamyklos kūrėjas Henris Fordas (angl. Henry Ford) savo tautiečiams pareiškė, kad per gana trumpą laiką aprūpins kiekvieną šeimą patogiu automobiliu, pastarieji jo nesuprato. Mėgstantys judrų gyvenimo būdą gyrėsi turintys gerus arklius. Tačiau konstruktorius labai gerai suvokė, kad šis išradimas reikalauja ir visiškai naujo požiūrio į transporto kelius ir jų infrastruktūrą. Gana greitai paaiškėjo, kad automobilių savininkų galimybės keliauti yra nepalyginamai didesnės.
Praėjo vos trys dešimtmečiai ir automobilių transportas tapo visuotiniu. H. Fordo sukurtus ir nuolat tobulinamus masinės gamybos ir gana pigius automobilius netrukus ėmė keisti specializuotos naujos transporto priemonės: atsirado ne tik keleiviniai ir krovininiai automobiliai, autobusai, kovos mašinos, bet ir individualius savininkų poreikius tenkinantys mechanizmai. Vargu ar šiandien kas nors dar parodytų arkliniam transportui skirtus kelius, kuriais prieš nepilnus du šimtmečius naudojosi keliavusieji iš Čikagos į Detroitą.
Naujajame muziejaus leidinyje pradedama nuo dešimtainės skaičiavimo sistemos perėmimo iš arabų. 1280 m. – išrasti akinių stiklai. Ir štai 1450-ieji, pažymėti Johano Gutenbergo spausdinimo mašinos išradimu, leidę pradėti masinę knygų leidybą. 1603 m. išrastas termometras, 1609 m. sukurtas mikroskopas.
1650 m. į pasaulio išradimų istoriją įžengė ir Lietuva: pasirodė Kazimiero Simonavičiaus (Semenavičiaus) veikalas „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis magnae artilleriae pars prima), kuriame pirmą kartą išdėstyti raketų veikimo principai, daugiapakopė raketų sistema ir raketų baterijos. Šis veikalas daugiau nei du šimtmečius buvo naudojamas kaip pagrindinis artilerijos vadovėlis. Jame aprašytas kieto kuro reaktyvinis variklis, pateiktas nuosekliojo jungimo daugiapakopės raketos principas, vėliau atvėręs kelią į kosmosą.
1687 m. pasirodė klasikinės fizikos pradininko Isaaco Newtono veikalas „Philosophiae Naturalis Principia Mathematica“. Netrukus prasidėjo ir garo mašinų kūrimo laikmetis: 1705 m. užpatentuota stūmoklinė garo mašina, 1769 m. Džeimsas Vatas (angl. James Watt) sukonstravo garo mašiną, gavusią platų pritaikymą pramonėje, 1785 m. sukonstruotas garlaivis, 1814 m. – sukurtas garinis geležinkelio lokomotyvas.
821 m. Mikalojus Faradėjus (angl. Michael Faraday) išbando pirmąjį elektrinį variklį. Dar po pusmečio prasideda amerikiečio Tomo Edisono (angl. Thomas Alva Edison), užpatentavusio daugiau kaip 1 100 išradimų, ir jo amžininkų laikmetis. Netrukus pasaulį pasiekia elektros lemputė, telefonas, radijas, kinematografas ir kt. 1903 m. pažymėti pirmuoju skrydžiu, panaudojant vidaus degimo variklį.
Žinoma, naujasis mokslo populiarinimo žurnalas nepretenduoja į pasaulio išradimų registrą. Antai pirmajame numeryje buvo praleista labai reikšminga informacija apie su Lietuva neatskiriamai susijusį ir daugybę mokslo darbų čia vykdžiusį Teodorą Grotusą. T. Grotusas (vok. Theodor von Grotthuß, gimęs 1785 m., miręs 1822 m.) yra elektrolizės ir fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikas ir chemikas, geologas. Jis įvedė tokias svarbias fizikos sąvokas, kaip teigiamas ir neigiamas poliai, įrodė, kad molekulės gali poliarizuotis. Nebuvo paminėtas ir naujos mokslo srities – vibrotechnikos ir vibromechanikos kūrėjas – akademikas Kazimieras Ragulskis, užpatentavęs per 1 750 išradimų. Pasigedome ir platesnės informacijos apie jau daugiau kaip šimtmetį Lietuvoje vykdomus aviacijos ir kosmonautikos tyrimus. Bet šie ir kiti reikšmingiausi mokslo faktai bus atkleisti kituose naujojo žurnalo numeriuose.
Naujasis leidinys padeda plačiajai visuomenei suvokti, kaip atsirado įrenginiai ir technologijos, tapusios nebeatskiriama mūsų kasdienybės dalimi. Mašinos ir prietaisai, rodomi doc. dr. Justino Stonio muziejuje, šio leidinio dėka atveria lankytojui mažai žinomus technikos pažangos labirintus.
Sėkmės naujajam leidiniui.
Jonas Jasaitis