Pabaiga. Pradžia – 2022 m. Nr. 22
„Baltų centras“ dalyvavo rengiant lietuvių ir latvių leidinius:
Lietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai. Lietuviešu un latviešu sastatāmās stilistikas jautājumi. Sudarytoja ir atsakingoji redaktorė – Regina Kvašytė. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2006. Leidinys pristatytas Baltijos šalių knygų mugėje Vilniuje, per stilistikos konferenciją Sankt Peterburgo universitete, Latvijos universiteto Lituanistikos centre Rygoje ir „Baltų centre“.
Rozenbergas J. Stilistika: stilistinių kalbos priemonių klasifikacija. Parengė Regina Kvašytė, Jurgita Macienė, Kazimieras Župerka. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2009. Pristatytas „Baltų centre“.
Aukuras Salduvei. Almanachas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2009. Pristatytas Vilniaus knygų mugėje ir Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Tai yra ir didžiausia Lietuvos knyga. Dabar ji eksponuojama Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Informacijos centre.
Kvašytė R. Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės. Starp Lietuvu un Latviju: lingvistiskās paralēles. Mokslinių straipsnių rinkinys. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012. Pristatytas Lietuvos ambasadoje Rygoje, Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vilniuje, Žaliūkių malūnininko sodyboje Šiauliuose ir kt.
Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje. Neatkarīgo valstu – Lietuvas un Latvijas – veidotāji Jelgavas ģimnāzijā. Parodos knyga. Izstādes grāmata. Sudarė Virginija Šiukščienė, Birutė Lukošiūtė. Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2016. Paroda pristatyta Jelgavoje, Šiauliuose, Vilniuje, Rygoje ir kt.
Projektai:
Europos Komisijos programos „Culture 2000“ projektas „Baltų kalbų tarmės“ (2004–2005). Autoriai – Raštijos, teatro ir muzikos muziejus (Ryga). Vykdytas kartu su Šiaulių universiteto Dialektologijos centru (vadovė – Janina Švambarytė-Valužienė). Veiklos: keliaujanti paroda „Baltų kalbų tarmės“ (Ryga; Šiauliai; Vilnius; 2004), konferencija „Baltų kalbų tarmės: rašytinis palikimas“ Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete (2005). Po konferencijos išleistas straipsnių rinkinys „Baltų kalbų tarmės: rašytinis palikimas“ (Šiauliai, 2006).
Tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“. Rengėjas
„Baltų centras“. Įvyko jau aštuoni (2005; 2007; 2009; 2011; 2013; 2015; 2017; 2019), kitų metų vasarą vyks devintasis.
INTERREG projektas. Autoriai – choras „Bičiuliai“ ir Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejus (2006–2007). „Baltų centras“ surengė konferencijas „Baltų kultūros tradicijos: šv. Kalėdų papročiai“ ir „Baltų papročiai istorijos tėkmėje“ (pranešimus skaitė centro narė Rūta Stankuvienė) ir Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimą, kuriame pranešimą skaitė ŠU istorikas Arūnas Gumuliauskas, dalyvavo pianistė Nuora Lūsė (Jelgava), chorai „Pavasaris“ ir „Bičiuliai“ (vadovas – Stasys Žalalis), renginį vedė aktorė Silvija Povilaitytė.
Kultūros kelių projektas „Baltų kelias“ (2013–2016). Vėliau pagrindiniu vykdytoju tapo Šiaulių turizmo informacijos centras, o dabar mieste veikia 2021 m. įkurtas Baltų kultūros pažinimo centras „Baltų kelias“.
Susitikimai, proginiai renginiai, koncertai ir renginiai su kitomis Šiaulių institucijomis:
* „Šiaulių dienų“ renginys – konferencija ir apskritasis stalas „Tekstas ir iliustracija lietuvių ir latvių knygose vaikams“. Dalyvavo Latvijos vaikų knygų centro direktorė Silvija Tretjakova, Latvijos universiteto profesorė Ilzė Stikanė ir rašytojas Juris Zvirgzdinis (2003).
* Populiarių paskaitų ciklas „Pažink Latviją“ (finansavo Šiaulių miesto savivaldybė). Apie įvairias latvių kultūros apraiškas kalbėjo mokslininkai iš Šiaulių universiteto (Vigmantas Butkus, Regina Kvašytė) ir Latvijos universiteto (Laimutė Baluodė) (2003).
* Latvijos jaunimo simfoninio pučiamųjų orkestro (vadovas – Janis Purinis) koncertas Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (2008).
* Reginos Kvašytės paskaita apie lietuvių ir latvių panašumus ir skirtumus Didždvario gimnazijoje gimnazistams ir jų partneriams iš Rygos valstybinės gimnazijos (2009).
* Susitikimas su latvių poete ir dramaturge Mara Zalyte (2011).
* Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo patirčių ir perspektyvų aptarimas. Dalyvavo pirmasis
Latvijos ambasadorius Lietuvoje Albertas Sarkanis ir Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis (2012).
* „Baltų centro“ 10-mečiui skirtas renginys ir UNESCO parodos atidarymas. Dalyvavo Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis, Latvijos Saeimos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Ina Druvietė, Latvių kalbos agentūros, LatLit atstovės ir Jelgavos kolektyvas „Dimzēns“ (2013).
* Latvijos pristatymas Europos kalbų dienos renginyje Vilniuje, Rotušės aikštėje. Rengėjai – Valstybinių institucijų kalbų centras. Dalyvavo Šiaulių universiteto studentės (2013).
* Projekto „Baltų kelias“ seminaras „Tarmės: tradicija ir naujovės“, skirtas pedagogų kvalifikacijai tobulinti. Atsakinga centro narė – Rūta Stankuvienė (2013).
* „Baltų centro“ diena Šiauliuose. Susitikimas su kino režisieriumi Janiu Streiču ir jo filmo „Rūdolfo palikimas“ peržiūra „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (2014).
* Bibliotekų metams ir Baltų vienybės dienai skirtas renginys „Baltus jungia bibliotekos ir knygos“. Dalyvavo Latvijos universiteto akademinės bibliotekos skaitmeninimo projektų vadovas Valdis Mazulis. Reginos Kvašytės pranešimas „Baltų knygos“ iš ciklo „Tekstų skaitymai“. Išvyka į Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės muziejų ir į Baltų vienybės sąšauką Naisiuose (2016).
* Vlado Braziūno nuotraukų parodos, skirtos Knuto Skujenieko 80-mečiui, atidarymas ir poezijos vakaras „Baltų priedainės“ (dalyvavo Vladas Braziūnas, Knutas Skujeniekas, Skirmantas Valentas, Žemyna Trinkūnaitė ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“) (2016).
* Latvijos jaunimo pučiamųjų orkestro koncertas Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (vadovas – J. Purinis) (2018).
* „Rožės Latvijai“ – rožių sodinimas Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos rožyne ir filmo „Arčiau žemės anapus upės“ peržiūra (dalyvavo režisierė ir prodiuserė Viktorija Jonkutė, filmo veikėjai Vladas Braziūnas ir Skirmantas Valentas) (2019).
* Viešų paskaitų ciklas „Baltų centrui 20“: pranešėjai „Baltų centro“ nariai Regina Kvašytė, Rita Trimonienė, Kazimieras Župerka, Rūta Stankuvienė, Vigmantas Butkus, Rūta Kazlauskaitė ir Giedrė Čepaitienė (2022).
* Pučiamųjų orkestro „Cēsis“ (vadovas ir dirigentas – Janis Purinis), Jelgavos muzikos mokyklos ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos jaunųjų atlikėjų koncertas, skirtas Latvijos nepriklausomybės dienai ir „Baltų centro“ 20-mečiui Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (2022).
Jubiliejiniai Latvijos Respublikos nepriklausomybės dienos minėjimai:
* Latvijos Respublikos 85-metis: vakaronė „Latvijos įvairenybės“ kavinėje „Kaukas“; išvyka į Rygą (P. Čaikovskio baletas „Spragtukas“ Latvijos nacionalinėje operoje); Silvestro Gaižiūno monografijos „Baltų Faustas ir Europos literatūra“ pristatymas (dalyvavo autorius ir Šiaulių universiteto dėstytojas Vigmantas Butkus), Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro parengto latvių–lietuvių kalbų žodyno pristatymas (dalyvavo sudarytojas Alvydas Butkus ir kt.) (2003) ir iškilmingas vakaras Šiaulių universiteto Baltojoje salėje (pranešėjas istorikas Arūnas Gumuliauskas; pianistė iš Latvijos žemės ūkio akademijos (Jelgava) Nuora Lūsė, chorai „Bičiuliai“ ir „Studium“ (vadovas – Stasys Žalalis); vakaro vedėja – aktorė Silvija Povilaitytė (2006).
* Latvijos Respublikos 90-metis. „Latvijos savaitės Šiauliuose“ renginiai: vaidybinis filmas „Rygos kariai“ (režisierius – Aigaras Grauba) kino teatre „Atlantic Cinemas“; R. Kvašytės nuotraukų paroda „Latvijos mozaika“; lietuvių ir latvių poezijos skaitymai – studentų klubas „Mūzynas“ (vadovė – Danguolė Šakavičiūtė); paskaita „Zentos Maurinios knyga „Tremties tragizmas“ lietuvių kalba“ (dalyvavo vertėjas Silvestras Gaižiūnas (Baltoskandijos akademija) ir literatūrologas Vigmantas Butkus (Šiaulių universitetas)); šventinis vakaras „Latvija mano širdyje“ (pranešimą skaitė Latvijos ambasadorius Lietuvoje Hardijis Baumanis), gyvųjų baltų kalbų eiles skaitė aktorė Olita Dautartaitė, koncertavo Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vadovė – Diana Martinaitienė) (vakarą vedė Rūta Stankuvienė); Latvijos universiteto Studentų teatro spektaklis – A. Strindbergo „Freken Julija“ (režisierius – Visvaldis Klintsonas); vakaronė „Mes – baltai“: muzikavo Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ ir liaudiškos muzikos ansamblis „Jonis“ (vadovas – Pranciškus Trijonis) (2008).
* Latvijos Respublikos 95-metis. Paroda „Rainio saulės žemė“ Šiaulių universiteto bibliotekoje (projekto vykdytojai – Šiaulių dailininkai Arūnas Uogintas ir Reda Uogintienė. Iš Latvijos dalyvavo keramikė Anda Svaranė ir jos kolegos) (2013).
* Latvijos Respublikos 100-metis. Likus 100 dienų iki šventės, pradėta vykdyti akcija – socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta „Baltų centro“ paskyra, kur kasdien buvo skelbiamas sveikinimas tam tikrai Latvijos institucijai ar asmeniui. Lapkričio 18 d. organizuota išvyka į Rygą dalyvauti šventiniuose renginiuose (2018).
„Baltų centras“ surengė keliolika „Atvirų durų dienų“ renginių, kurių metų vyko parodos, knygų ir kino filmų pristatymai, centro veiklos minėjimai, skaitytos paskaitos apie baltų kultūros raidą. Kasmet rengiami Latvijos Respublikos nepriklausomybės ir Baltų vienybės dienų minėjimai, buvo rengiamos „Baltų centro“ narių, universiteto dėstytojų ir studentų išvykos į Latviją, lankomi spektakliai Latvijos nacionalinėje operoje, ekskursijos po Latvijos miestus ir regionus.
Per 20 metų užsimezgė ryšiai su Lietuvos ir Latvijos ambasadomis, taip pat su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis: Lietuvos ir Latvijos forumo asociacija (Kaunas), Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centru, Vilniaus universiteto latvistais, Valstybinių institucijų kalbų centru (Vilnius), su Latvijos institucijomis: Daugpilio universitetu, Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejumi, Latvijos universiteto Lituanistikos centru, Latvių kalbos agentūra (Ryga), Latvių kalbos institutu (Ryga), Liepojos universitetu, Rėzeknės technologijų akademija (anksčiau – aukštąja mokykla), Rygos latvių draugija, Rygos lietuvių vidurine mokykla, buvusia Rygos pedagogikos ir švietimo vadybos akademija, Raštijos, teatro ir muzikos muziejumi (Ryga) ir kt.
Parengė doc. dr. Regina Kvašytė ir dr. Jonas Jasaitis
Daugiau apie „Baltų centro“ veiklą žr. https://www.manokrastas.lt/gyvuju-baltu-rysiu-pletojimo-du-desimtmeciai/