Gruodžio 5 d. Šiauliuose paminėtas „Baltų centro“ veiklos dvidešimtmetis.
Jubiliejinis renginys vyko Šiaulių miesto savivaldybės posėdžių salėje. Jame dalyvavo Centro nariai ir jo rėmėjai, Lietuvos ambasados Latvijoje darbuotojai, Lietuvių kalbos draugijos nariai ir kiti tautos kultūros puoselėtojai bei gana gausus centro veikla besidominčių svečių būrys iš abiejų kaimyninių valstybių.
Jubiliejui skirtame Latvijos Respublikos prezidento Egilo Levito sveikinime sakoma: „Lietuva latviams yra šalis, kurioje gyvena mūsų broliai ir sesės. Panašiai lietuviai galvoja apie latvius. Mūsų artumo ir ypatingo sutarimo pagrindas yra kalba – latvių ir lietuvių kalbos yra vienintelės baltų kalbos, kurios dar gyvuoja. Mūsų tautas jungia baltų kultūra ir istorija. Latvija ir Lietuva pasaulį mato vienodai. Istorija mus išmokė, sujungus jėgas, saugoti savo laisvę ir saugumą. Turime bendrą tikslą – užtikrinti mūsų tautų ir valstybių gyvavimą per amžius. Labai vertinu tai, ką „Baltų centras“ yra nuveikęs per 20 metų!“ Sveikinimo pabaigoje prezidentas padėkojo centro vadovei, daugelio veiklų iniciatorei bei vykdytojai dr. Reginai Kvašytei ir palinkėjo Centrui tęsti darbą latvių ir lietuvių tautų labui.
Ne kartą yra tekę dalyvauti panašiuose renginiuose, bet jau seniai neteko pajusti tokios iškilmingos ir nuoširdžios susirinkusiųjų nuotaikos. Veiklos dvidešimtmečio aptarimas parodė, kad yra ir kuo pasidžiaugti, ir numatyti veiklos perspektyvas. Šventinę nuotaiką praturtino latvių etnografinis ansamblis „Dimzēns“ iš Jelgavos.
Bendra istorija ir dabartis
Šiaulių regiono bendruomenė, gyvendama pasienyje su Latvija, nuolat bendradarbiauja su Latvijos įmonėmis ir bendruomenėmis, kultūros, švietimo ir mokslo institucijomis. Ne vienas Lietuvos pasienio sričių gyventojas nuo mažų dienų bendrauja su latviais be vertėjų, dalyvauja kultūros renginiuose, keičiasi ūkininkavimo patirtimi.
Ne viena dešimtis iškilių Lietuvos kultūros ir politikos veikėjų yra baigę Jelgavos, Rygos ir kitų Latvijos miestų gimnazijas, studijavę jos aukštosiose mokyklose. Šis bendradarbiavimas yra susijęs ir su visa laisvės kovų istorija. Ne vienoje Latvijos pasienio gyvenvietėje palaidoti Lietuvos 1918–1920 metų nepriklausomybės kovose žuvę kariai. Kai sovietmečiu buvo bandoma ištrinti iš atminties svarbiausius lietuvių tautos istorijos momentus, barbariškai naikinant nepriklausomybės kovų paminklus ir net niokojant to laikmečio kapines, Latvijos pasienio miestelių kapinėse tokie paminklai daug kur išliko.
Kai grįžusiems iš tremties lietuviams ilgus metus nebuvo leista grįžti į Lietuvą, daugelis jų apsigyvendavo Latvijoje. Nemažai lietuvių nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos dirbo Latvijos pramonės įmonėse ir žemės ūkyje. Verta paminėti ir tai, kad gana daug šiauliečių kasmet po kelis kartus vykdavo į Jelgavos, Rygos, Liepojos, Daugpilio, Bauskės ir kitų pasienio vietovių parduotuves. Lietuvoje buvo gerai žinomas nepakartojamas saldžiarūgštis Rygos duonos skonis. Dauguma apsilankiusiųjų grįždavo, nusipirkę „latviškų žuvelių“ – strimelių ir „Karvutės“ saldainių. Rygos centrinėse parduotuvėse ir Dauguvos pakrantėje veikusiame Pavasario turguje pirmaisiais pokario dešimtmečiais buvo daug didesnis, nei Lietuvoje, drabužių ir avalynės pasirinkimas. Muzikos mėgėjai vykdavo į Rygos operos teatro spektaklius, savo pasirodymais nuolat keisdavosi lietuvių ir latvių etnografiniai kolektyvai, vieni pas kitus vykdavo mokytojai ir agronomai. Šios išvykos suformavo bendros ūkinės ir mokslinės veiklos tradicijas. Abiejų tautų mokslinis ir kultūrinis bendradarbiavimas ypač sustiprėjo Sąjūdžio metais. „Baltijos kelias“ ir kiti bendri to laikotarpio veiksmai suvienijo politikos ir kultūros veikėjus.
kalbos draugijos pirmininkė prof.
Genovaitė Kačiuškienė. B. Musneckienės nuotr.
Lietuviams gerai žinomi Jūrmalos, Ventspilio ir Liepojos pajūrio kurortai, nes čia Baltijos pakrantė – daug ilgesnė, o paplūdimiai – didesni, tačiau tik retas žino, kad plačiausias Europoje yra Ventos krioklys prie Kuldygos. Žavi unikalūs ne tik didžiųjų miestų, bet ir tokių viduramžius menančių miestelių, kaip Kuldyga, senamiestis, Rundalės ir kitų dvarų architektūra. Neseniai atkurta medinė Tervetės pilis, o netoliese esančiame poilsio parke vaikai gali susitikti su gerai žinomų pasakų herojais. Kaip mūsų protėviai gyveno prieš aštuonis šimtus metų, parodo tuos laikus menantis pilies kompleksas, atkurtas Araišių ežero saloje netoli Cėsių.
Moksline informacija keičiasi ir bendrus projektus vykdo ekonomistai ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų atstovai. Jau penkiolikti metai Šiauliuose sulaukiame Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto, veikiančio Jelgavoje, mokslininkų dalyvavimo J. P. Aleksos tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Valstybės vaidmens kaita XXI amžiuje“. Plėtojami ryšiai su Rygos, Liepojos, Daugpilio kitų Latvijos universitetų mokslininkais. Lietuvoje gerai žinomi prof. Voldemaro Strykio, Pėterio Rivžos ir akademikės Baibos Rivžos, universiteto rektorės, prof. Irinos Pilverės ir kitų tyrėjų darbai. Lietuvos mokslininkai dalyvauja, ruošiant doktorantus, rengia bendras publikacijas tarptautiniams mokslo žurnalams, jie renkami Latvijos akademijų užsienio skyrių nariais. Neseniai jaunai tyrėjai apgynus disertaciją apie Rygos regiono įtaką Latvijos ekonomikai, kilo mintis palyginti Rygos ir Vilniaus regionų raidos rodiklius bei jų įtaką visai valstybės ekonomikai. Susidomėta gimstamumo ir migracijos rodiklių dinamika Lietuvoje ir Latvijoje.
Ir vis dėlto iki išsamaus latvių kultūros pažinimo dar gana toli. Daugelio mūsų žinios yra gana padrikos ir epizodiškos, kartais tik nugirstos atsitiktinių apsilankymų metu. Nėra masinio abiejų kalbų mokymosi. Daug glaudesni turėtų būti kalbotyros ir istorijos mokslininkų ryšiai. Neseniai viltingai nuskambėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išsakyta nuostata plėsti latvių kalbos mokymąsi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Kaimynų kalbos mokėjimas atvertų bendros ekonominės veiklos ir kitų sričių plėtotės perspektyvas.
„Baltų centro“ įkūrimas
„Baltų centras“ buvo įregistruotas Šiauliuose 2002 m. lapkritį, kaip visuomeninė organizacija, plėtojanti dabartinių baltų tautų – lietuvių ir latvių – kultūrinį bendradarbiavimą. 2004 m. vasarį centras įvardintas kaip asociacija, jungianti mokslininkus ir kultūros veikėjus, pasirengusius vykdyti bendrus projektus, kuriais siekiama geriau pažinti šiuolaikinę baltų kultūrą ir skatinti jos raidą. Steigimo iniciatoriais buvo Šiaulių miesto savivaldybė ir tuometinio Šiaulių universiteto mokslininkų grupė, plėtojanti sociokultūrinius, mokslo ir verslo ryšius abiejose kaimyninėse valstybėse.
Pagrindinės „Baltų centro“ veiklos kryptys:
* organizuoti lietuvių ir latvių tautoms reikšmingų datų minėjimus bei kitus renginius; dalyvauti įvairiapusėje veikloje, susijusioje su lietuvių ir latvių istorijos, kultūros ir visuomeninio gyvenimo aktualijomis;
* kaupti informaciją apie ryšius su Latvija ir tarpininkauti, ieškant naujų bendradarbiavimo galimybių;
*Lietuvoje platinti informaciją apie Latviją, o Latvijoje – apie Lietuvą;
* telkti įvairių sričių specialistų, studentų ir kitų specialistų jėgas bendriems projektams kurti ir juos įgyvendinti;
* palaikyti ryšius su panašiomis organizacijomis abiejose valstybėse ir už jų ribų.
Norint išsamiai apžvelgti „Baltų centro“ darbus, jau reikėtų parengti kelis specializuotus leidinius. Šia proga aptarsime tik keletą sričių.
(Tęsinys – kitame numeryje)