Pokalbis su VILNIUS TECH Finansų katedros docente dr. Irena Danilevičiene
Lietuvoje pastebimas nuolatinis atlyginimų augimas, tačiau, deja, gyventojai dažniausiai jo nepajaučia. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Finansų katedros docentės dr. Irenos Danilevičienės, darbo užmokestis priklauso nuo daugybės veiksnių. Vieni jų – vidiniai, tokie, kaip išsilavinimas, kvalifikacija, turima darbo patirtis, o kiti – išoriniai, tokie, kaip ekonominė situacija, technologijų išsivystymas ir pan. Darbo užmokesčio dydžiui poveikį turi ir vartojimo krepšelio dydis, kainos, ypač – infliacijos lygis. Tačiau kokių atlyginimų tikėtis 2023 m., kai infliacija per metus išaugo kone keturis kartus?
Kaip infliacija veikia gyventojus, jų įpročius?
Nors skelbiama, kad atlyginimai sparčiai auga, tačiau dabar infliacija šį augimą sparčiai lenkia. Todėl realaus darbo užmokesčio augimo 2023 m. gyventojai gali ir nepajusti. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Latvija, Estija ir Lenkija, Lietuvoje infliacija – didžiausia, todėl net ir didėjant atlyginimams, dalies gyventojų finansinė situacija nuolat blogėja. Taip atsitiko todėl, kad brango būsto išlaikymas, maisto produktai, augo transporto ir namų apyvokos prekių kainos. 2023 metų prognozės nežada nieko gero: tikimasi, kad infliacija sumažės, tačiau sulėtės ir atlyginimų augimas, nes įmonės nepajėgs mokėti tiek, kiek nori gauti darbuotojai. Didėjant infliacijai, sparčiai auga atotrūkis tarp gaunančių dideles pajamas ir skurstančių asmenų.
Kaip darbo užmokestis keitėsi pastaraisiais metais?
Analizuodami Lietuvos gyventojų finansinę padėtį ilguoju laikotarpiu, matome, kad pajamos augo dvigubai greičiau, nei didėjo infliacija. Vertinant 8–9 metų laikotarpį, nuo euro įsigaliojimo pradžios, minimalioji mėnesinė alga šalyje padidėjo daugiau nei 2 kartus. Skirtumas – ryškus, tad galima teigti, kad gyventojai tikrai pradėjo gyventi geriau, nes turi daugiau pinigų savo poreikiams tenkinti ir taupyti. Tačiau dėl pandemijos pasekmių poveikio, sudėtingos ekonominės situacijos ir neramumų, šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 tūkst. skurstančiųjų, kurie negali sau leisti nueiti į parduotuvę nusipirkti reikalingų maisto produktų.
Atlyginimo dydis priklauso ir nuo sektoriaus, kuriame dirba gyventojas. „Sodros“ duomenimis, daugiausiai, t. y. beveik 17 proc., algos augo administracinėje ir aptarnavimo srityje. Antroje vietoje, virš 16 proc. – informacijos ir ryšių sektorius. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, žemės ūkis bei statybos nesulaukė tokio spartaus atlyginimų kilimo. Šių sektorių darbuotojams per metus atlyginimas kilo mažiausiai – 9–11 proc. Pramonės, transporto, prekybos srityse dėl pabrangusios elektros, dėl prastėjančios eksporto situacijos atlyginimai tikrai nedidės. Čia svarbiausiai, kad jie bent nemažėtų.
Šalyje egzistuoja pajamų nelygybė, kurią norima sumažinti, didinant pajamas mažiausius atlyginimus gaunantiems darbuotojams. Tačiau būtina pažymėti, kad atlyginimai negali augti visada. Artėjant sunkmečiui, pirmiausia nukenčia atlyginimai. Todėl jei ateityje bus tikimasi pasaulinės recesijos, darbdaviai bandys išsaugoti darbo vietas ir tikrai nedidins atlyginimų.
Kaip keisis darbo užmokestis 2023 metais?
Siekiant sumažinti skurdo lygį ir didinant pajamas, vadovaujamasi taisykle – kuo mažesnis darbo užmokestis buvo mokamas darbuotojui iki šiol, tuo didesnis darbo užmokesčio pokytis laukia kitais metais. Teigiama, kad planuojamas MMA augimas bus didžiausias šalies istorijoje, o MMA dydis bus didžiausias, lyginant su kaimyninėmis šalimis.
2023 m. minimalų darbo užmokestį gaunantys darbuotojai gaus beveik 84 eurais daugiau, negu 2022 m. Uždirbantys didesnį nei minimalų, bet mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį 2023 m. taip pat gaus šiek tiek daugiau. Laukiamų atlyginimų pokyčių nepatirs tik tie, kurie uždirba daugiau nei vidutinį darbo užmokestį. Tokia tendencija bus matoma todėl, kad nuo 2023 m. planuojama keisti NPD skaičiavimo formulę uždirbantiems mažiau nei 1 926 eurus. Taip pat norima didinti ir pensijas bei kitas išmokas. Kartu planuojami ir pokyčiai šalies užimtumo sistemoje, nes siekiama paskatinti šiuo metu neturinčius darbo sugrįžti į darbo rinką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teigimu, tokie pokyčiai turėtų padėti išvengti šešėlinės ekonomikos, sumažinti skurdžiai gyvenančių asmenų skaičių bei paskatinti mažas pajamas gaunančius asmenis gyventi geriau.
Koks darbo užmokestis būtų priimtinas gyventojams?
Norint pajusti realų darbo užmokesčio augimą, kuris padengtų infliacijos lygio kilimą ir vartojimo krepšelio kainos augimą, atlyginimas 2023 m. turėtų kilti bent jau 30–40 proc. Tik tada gyventojai galėtų gyventi kokybiškai, sugebėtų patenkinti savo poreikius ir dar dalį pinigų atidėti taupymui. Be to, darbuotojams reikėtų vadovautis ir viena taisykle – „kuo daugiau dirbi, tuo daugiau gauni“, o vadovams – tinkamai įvertinti darbuotojų pastangas ir įdėtą darbą. Interviu parengė VILNIUS TECH Komunikacijos projektų vadovė Neda Černiauskaitė