Dar visai neseniai – 2022 m. sausį, Seimo valdantieji pritarė lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių raidžių „q“, „w“, „x“ rašymui Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose,
civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose. Tiek šio įstatymo svarstymo Seime metu, tiek iškart po jo priėmimo įspėjau, kad po šio sprendimo iškilo grėsmė lietuvių kalbai ir net Konstitucijai.
Jau tuomet sakėme, kad kitas tokio įstatymo priėmimo pasekmių žingsnis bus diakritinių ženklų naudojimas žodžiuose. Diakritiniai ženklai – virš, prie raidžių ar po jomis rašomi ženkleliai, keičiantys ar tikslinantys kai kurių raidžių tarimą. Ir netruko ilgai laukti. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai Seime bandė pristatyti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūloma leisti asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus. Tai reikštų, kad tam tikrais atvejais Lietuvos Respublikos oficialiame dokumente asmens vardas ir pavardė galėtų būti net neperskaitoma, kadangi jame būtų gausu rašmenų, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje ir nepažįstamų lietuviams. Ar kitas žingsnis nebus įteisinti ir kirilicos ar arabų rašmenis? Verta pagalvoti, jei negerbiame savo kalbos. Šį kartą lenkų atstovams Seime nepavyko – teikiamas projektas buvo atmestas.
Kur link mūsų, lietuvių, identitetą veda tokios įstatymo pataisos? Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba. Bet, matant tai, kas vyksta, galime greitai sulaukti, kad tuoj nebeliks mūsų, kaip tautos, pagrindinio veido – unikalios kalbos. Ši Seimo kadencija per ketverius savo vadovavimo metus sudarkys amžių amžius puoselėtą kalbą, kurios nesugebėjo paveikti nei bendra Abiejų Tautų Respublikos valstybė, nei tiek metų trukusi okupacija.
Jeigu mes savo oficialiuose dokumentuose pradėsime vartoti svetimybes, ar ir tada ta lietuvių kalba vis dar bus valstybinė? O kaip dėl minėto Konstitucijos straipsnio – ar čia nėra prieštaravimo? Nuomonės nepakeičiau: ir 2022 m. sausį priimtas, ir dabar įregistruotas įstatymo projektas yra grėsmė lietuvių kalbai ir Konstitucijai. Toks įstatymo pakeitimas yra tiesioginis pasikėsinimas į valstybingumą ir pilietiškumą. Turbūt sunku būtų patikėti, kad po šitiek okupacijos metų čia, Lietuvos širdyje, nesant okupantų, savi Lietuvos Respublikos Seimo piliečiai sieks keisti savą kalbą. Tam reikia padėti tašką. Nebegalima leisti pasikartoti sausio mėnesio beprotybei.
Robertas Šarknickas
Autorius yra Seimo narys, rašytojas, publicistas.
„Mokslo Lietuvos“ pastaba: Lietuva niekada neteikė nė vienai pasaulio valstybei reikalavimų keisti jos raidyną.