Keičiasi mokinių pasiekimų vertinimo sistema. Seimui priėmus Švietimo ir susijusių įstatymų pataisų paketą, mokinių pasiekimai bus vertinami atidžiau įvairiame amžiuje, o gaunantiems prastesnius mokymosi rezultatus mokykla užtikrins kokybiškesnę švietimo pagalbą. Švietimo ir mokslo komiteto narės Editos Rudelienės pastebėjimu, šios reformos ypatybė – sudaryti sąlygas mokiniui nuolat stebėti savo pažangą, o susidūrus su sunkumais, nelikti atstumtam.
Reformos siūloma naujovė – privalomas pasiekimų patikrinimas, baigiant 4 ir 8 klases, taip pat slenkstinis pasiekimų patikrinimas 10-oje klasėje. Dešimtos klasės mokiniams per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą gavus 4 balus arba mažiau, gali būti pasiūlyta rinktis profesinį mokymą. „Kitaip sakant, po ilgų metų stebėsenos 10 klasė turėtų parodyti, kas labiausiai tinka mokiniui – jis geriau žinos, ko iš tikrųjų nori ir kam yra gabus. Tokiu atveju turėtų laimėti visi: pradės augti mokinių pasiekimų rezultatai, sutvirtės profesinis karjeros ugdymas. Didės ir aukštojo mokslo vertė“, – teigia Seimo narė E. Rudelienė.
Padėka dr. Stasiui Tumėnui. Dr. Stasiui Tumėnui Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos vardu įteikta padėka už ilgametį mokslinį ir pedagoginį darbą, lituanistikos puoselėjimą, išeivijos lituanistinio paveldo saugojimą ir sklaidą.
2023 metų atmintinos datos. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2023-iuosius metus Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais, Klaipėdos krašto metais, Šventojo Juozapato metais.
Dėl 2025-ųjų proginių metų paskelbimo. Seimas, siekdamas pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Baroko literatūros reikšmę Lietuvoje ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400 metų sukaktį bei lėktuvo „ANBO“ sukonstravimo 100-metį, 2025-uosius paskelbė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros bei Lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.
„1875 m. rugsėjo 22 d. gimė lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas ir kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis, kurio kūrybos novatoriškumas ir aprėptis gali būti prilyginama renesanso menininkų universalumui. Per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tuo pat metu, vos per šešerius metus, nutapė daugiau negu tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje“, − pabrėžiama nutarime. Tarp žinomiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, o iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai: „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos bei preliudai. Nutarime pažymima, kad per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo, kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų. Šiuo gyvenimo laikotarpiu susipažino su savo būsimąja žmona Sofija Kymantaite, kuri turėjo didelės įtakos jo lietuviškosios savimonės formavimuisi.
„1625 m. Kelne, Vokietijoje, Lietuvos jėzuitų auklėtinis Motiejus Kazimieras Sarbievijus – vienas žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų – išleido poezijos rinktinę „Trys lyrikos knygos“, kuri išgarsino jo vardą. XVII a. įvairiose Europos valstybių leidyklose buvo išleista apie 60 kartų, o eilėraščiai buvo išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas. Poetas buvo vadinamas Krikščionių Horacijumi“, − rašoma nutarime. Jame akcentuojama, kad Lietuvos baroko epochoje sukurta nemažai originalių literatūros kūrinių. Vien XVII a. išėjo apie 133 poezijos rinkiniai lotynų kalba, kuriuos parengė Danielius Naborovskis, Stanislovas Serafinas Jagodinskis, Stanislovas Samuelis Šemetas ir kt.
1925 m. liepos 14 d. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, lėktuvų „ANBO“ projektų autorius Antanas Gustaitis sukonstravo pirmąjį vienvietį sportinį lėktuvą „ANBO-I“. Nutarime prisimenami ir kiti aviatoriai: Jurgis Dobkevičius, Steponas Darius, Stasys Girėnas, Feliksas Vaitkus, Romualdas Marcinkus, Bronius Oškinis. Lietuvos karinė ir civilinė aviacija buvo vienas ryškiausių jaunos valstybės modernėjimo, novatoriškumo, kūrybinio ir inžinerinio potencialo įrodymų, įprasmino laisvės ir tobulybės siekį, puoselėtą Lietuvoje 1918–1940 m. „Lėktuvai „ANBO“ buvo plačiai naudojami Lietuvos karo aviacijoje, jų manevringumu žavėjosi ir užsieniečiai. Žymiausias nepriklausomos Lietuvos karo aviacijos žygis – lėktuvų „ANBO-IV“ eskadrilės skrydis aplink Europą 1934 m., kurio metu buvo aplankyta dvylika Europos valstybių sostinių“, − pažymima nutarime.
Sušaukti visuotinį daugiabučio bendrijos susirinkimą bus lengviau. Seimas patobulino Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą. Nustatyta, kad visuotinį daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos susirinkimą sušaukti galės mažiau žmonių – susirinkimas turės vykti, kai to reikalaus nebe daugiau kaip ketvirtadalis, bet penktadalis bendrijos narių. Ši nuostata įsigalios 2023 m. kovo 1 d.
Dar kartą skirta kompensacija už nacių ir sovietų nacionalizuotą žydų nekilnojamąjį turtą. Seimas pritarė Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymui (projektas Nr. XIVP-2290(2), kuriuo reglamentuojama kompensavimo už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų, tvarka. Šiuo teisės aktu keičiamas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas.
Kompensacija bus mokama už: 1) išlikusį Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę; 2) iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų tautybės asmenų nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę, į kurį jie ar jų įpėdiniai neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisių, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus šio turto savininkų ar įpėdinių.
Mokėtinos kompensacijos dydis už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą – per 37 mln. 71 tūkst. eurų; už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus šio turto savininkų ar įpėdinių, – 37 mln. eurų. Įstatymas įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.