Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina,
pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.
M. Daukša
Kalboje tauta pasako, kas esanti, ko verta.
Tautos kalboje išdėstyta visa jos prigimtis – istorija,
būdo ypatybės, siela, dvasia.
J. Jablonskis
Eidama 80-uosius gyvenimo metus, užgeso žymi Lietuvos lituanistė, edukologė Ona Audronė Kepalaitė-Bitinienė. Išeidama iš šio žemiško pasaulio, velionė paliko mums atminties tekstą…
KAI MANĘS NEBUS…
Ona Audronė Bitinienė – gimiau 1943 m. liepos 26 d. Kvėdarnoje, Šilalės r. Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja, profesorė.
Šeima. Tėvai į Joniškį iš Aukštaitijos atvyko 1949 m. Jie buvo išsilavinę žmonės ir dirbo to meto maisto pramonės sektoriuje atsakingais darbuotojais. Tėvas buvo Joniškio pieno pramonės įmonės vyriausiuoju technologu. Tame pačiame sektoriuje dirbo ir mano motina. Tėvai įskiepijo pomėgius: domėtis literatūra, muzika, gamta, kelionėmis, nuosekliai tobulėti ir puoselėti šeimos tradicijas. Šeimoje aš buvau vyriausia sesuo, turiu jaunesnius brolį ir seserį, kurie yra baigę Joniškio 1-ąją ir 2-ąją vidurines mokyklas. Visi trys baigėme aukštąsias mokyklas ir turime skirtingas specialybes. Mano vyras Bronislovas – edukologijos mokslų habilituotas daktaras, profesorius, daugybės mokslinių straipsnių ir knygų autorius, išugdęs daugiau kaip 35 jaunuosius mokslininkus, šiuo metu jau turinčius profesoriaus vardus ir einančius atsakingas pareigas.
Išsilavinimas. 1961 m. baigiau Joniškio 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – „Saulės“ pagrindinė mokykla). 1962 m. įstojau į Vilniaus universiteto (VU) Filologijos ir istorijos fakultetą, kurį sėkmingai baigiau 1967 m. 1982–1986 m. studijavau VU Baltų filologijos katedros aspirantūroje. Toliau gilinausi į statistikos mokslinius tyrimus, kuriais remdamasi tęsiau savo mokslinio vadovo profesoriaus Juozo Pikčilingio idėjas, šių tyrimų rezultatas – apginta daktaro disertacija. Vėliau, įgijus didesnę mokslinių tyrimų patirtį, praeita habilitacinė procedūra Vilniaus universitete, suteikusi teisę įgyti profesoriaus vardą. Profesoriaus vardas suteiktas Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas, LEU) 2008 m.
Darbinė, visuomeninė veikla. 1961 m., baigusi mokyklą, vienerius metus dirbau Joniškio r. Pošupių aštuonmetėje mokykloje mokytoja; baigusi universitetines studijas, keletą metų dirbau Mokyklų mokslinio tyrimo institute, vėliau – Šiaulių pedagoginiame institute; nuo 1986 m. – Vilniaus pedagoginiame institute. Praėjau visus galimus mokslinės ir pedagoginės raidos etapus nuo dėstytojo iki vyriausiojo dėstytojo, vėliau daktaro, docento ir galiausiai – profesoriaus. 1997–2007 m. vadovavau tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos katedrai. Įvairiuose moksliniuose leidiniuose esu paskelbusi mokslinių straipsnių funkcinės stilistikos, teksto lingvistikos klausimais. Savo idėjomis dalijausi įvairiose mokslinėse konferencijose ir kongresuose. Ne kartą esu oponavusi filologijos mokslų daktaro disertacijas, buvusi disertacijų gynimo komitetų nare.
Žymiausi leidiniai, kurių autorė esu: „Funkciniai stiliai: sakinio ilgis ir struktūra. Monografija“ (1977); „Publicistinis stilius. Mokslinė studija“ (2007); „Mokslinis tekstas: teorija, pratybos“ (2012); „Mokslinio teksto stilistika. Monografija“ (2013).
Sentimentai. Su didele pagarba ir dėkingumu prisimenu savo buvusius mokytojus, įskiepijusius meilę filologijai. Iš jų norėčiau paminėti klasės auklėtoją Rapolą Stankūną, mokytoją Juozą Elzbutą, vėliau tapusį filologijos srities mokslininku, Algį Samulionį, dramaturgijos tyrinėtoją, dėsčiusį lietuvių kalbą.
Ilsėkis ramybėje, mieloji Audrone, Amžiną Tau atilsį ir Amžinoji šviesa Tau tešviečia. Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, giminėms, kolegoms lituanistams, bendradarbiams, studentams, visiems pažinojusiems.