Dalios Triponienės atminimui

Gruodžio 15 d. Vilniaus medicinos draugija pakvietė į mokslinę praktinę konferenciją, skirtą draugijos aktyvios narės, pirmininkės doc. dr. Dalios Triponienės atminimui.

47 Janina Valančiūtė portretinė
Janina Valančiūtė

Vilniaus medicinos draugija jau daugiau kaip du šimtmečius vykdo kilnią misiją – tarnauti mokslui ir gimtajam kraštui. Ši draugija, įkurta 1805 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko iniciatyva, buvo pirmoji tokio pobūdžio draugija Rytų Europoje. Pasaulio medicinos naujovės per šią draugiją greitai pasiekdavo Lietuvą. 1808 m. Vilniuje buvo įkurtas Vakcinacijos institutas, po metų – Motinystės institutas.

1832 m. uždarius universitetą, o vėliau – Medicinos ir chirurgijos akademiją, draugija liko vieninteliu medicinos mokslo centru Lietuvoje. Nors kai kuriais istorijos laikotarpiais jos veikla buvo susilpnėjusi, tačiau nenutrūko. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kasmet gruodžio mėnesį draugijos nariai susirenka apžvelgti praėjusių metų veiklą ir nominuoti geriausius mokslo darbus, įdiegtus į praktiką.

 

Geriausiu mokslo darbu pripažintas prof. dr. Vygando Rutkūno ir bendrautorių (dr. A. Gedrimienės, I. Gendvilienės, J. Pletkaus, R. Borusevičiaus, L. Auškalnio,
J. Dirsės ir V. Biliaus) darbas „Tiksli skaitmeninė dantų implantacija ir protezavimas“. Draugijos diplomu apdovanota dr. Greta Balčiūnienė už mokslo darbą „Motinos kraujo ir vaisiaus vandenų uždegiminių žymenų reikšmė chorioamnionito diagnostikai“ ir Benedikto Kurlinkaus darbas „CEACAM6 diagnostinių ir prognostinių savybių palyginimas su CA19-9 ir CEA“.

Vilniaus medicinos draugijos įsteigtas Garbės pirmininkės docentės dr. Dalios Triponienės diplomas už geriausią darbą, įdiegtą į praktiką, 2022 m. pirmąkart įteiktas Izabelei Juškienei. Jos darbo „Vilniaus mokyklų patalpų oro taršos kompleksinio įvertinimo ir stebėsenos sistemos sukūrimas ir įdiegimas į praktiką“ bendraautoriai – dr. Nina Prokopčiuk, doc. dr. Olena Kostiuk ir prof. habil. dr. Arūnas Valiulis. Ši premija bus teikiama kasmet. Profesoriaus Vlado Kviklio diplomu už geriausią higienos darbą, įdiegtą į praktiką, apdovanota dr. Roma Bartkevičiūtė už darbą „Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai ir jų kitimo tendencijų nustatymas“.

47 Janina Valančiūtė Triponienė 2
Prof. dr. V. Rutkūnas, doc. dr. L. Zabulienė, prof. dr. A. Utkus

Konferencijoje keletas pranešimų buvo skirta docentei Daliai Triponienei. Nuo 1977 m. ji dirbo draugijos atsakingąja sekretore, 2004–2014 m. – pirmininke. D. Triponienė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo tyrinėti draugijos istorinį rankraštyną, saugomą Vilniaus universiteto bibliotekoje, organizavo daugelį draugijos renginių ir parodų. Docentė paskelbė publikacijų apie draugijos veiklą ir iškiliausius Vilniaus gydytojus įvairiuose mokslo ir populiariuose leidiniuose, skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose.

Doc. dr. D. Triponienė buvo viena moderniosios kraujagyslių chirurgijos pradininkių. Savo profesinį kelią ji pradėjo 1963 m. Vilniaus geležinkeliečių ligoninės Chirurgijos skyriuje, kartu vadovaudama ir Kraujo perpylimo skyriui. Ji viena pirmųjų Vilniuje 1963–1967 m. organizavo nemokamą donorystę ir pati tapo donore. Nuo 1969 m. penkis dešimtmečius dirbo Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos centre. 1970 m. D. Triponienė apgynė medicinos mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuota – medicinos mokslo daktaro) disertaciją „Gydymo metodų parinkimas ligoniams, sergantiems šlaunies ir pakinklio arterijų okliuzine liga“.

47 Janina Valančiūtė Triponienė auditorija
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje. Indrės Mažeikienės nuotr.

1971 m. pradėjo domėtis kepenų transplantacija ir buvo paskirta vadovauti kepenų transplantacijos eksperimentams. Parengė ekstrakorporalinio kepenų prijungimo modelius ir pritaikė kepenų transplantacijos modelį klinikai. Tačiau transplantacijos šiose klinikose buvo uždraustos ir atradimai liko tik eksperimentuose bei publikuotuose darbuose. Doc. dr. D. Triponienė pripažinta kepenų persodinimo pradininke Lietuvoje.

Keturiasdešimt penkerius metus Vilniaus universiteto Medicinos fakultete docentė dėstė bendrosios chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos ir angiologijos kursą studentams bei kvalifikaciją keliantiems gydytojams, vadovavo studentų moksliniams darbams ir paskatino daugelį jų pasirinkti kraujagyslių chirurgo profesiją. Išspausdino apie 300 straipsnių. Doc. dr. D. Triponienė – 15 mokomųjų knygų autorė ir bendraautorė, buvo žurnalo „Medicinos teorija ir praktika“ redaktoriaus pavaduotoja.

Konferenciją pradėjusi Vilniaus medicinos draugijos atsakingoji sekretorė doc. dr. Lina Zabulienė prisiminė, kad pirmasis jos mokslinis darbas buvo įkvėptas docentės D. Triponienės, kuri nuo pirmo kurso buvo šalia. Prof. dr. Vytautas Triponis papasakojo apie Dalios pomėgį sportuoti – ji buvo aistringa žiemos sporto entuziastė, žavėjosi alpinizmu.

 

Lietuvos medicinos bibliotekos patarėja Regina Vaišvilienė pažymėjo, kad prie medicinos istorijos ją atvedė doc. D. Triponienė. Ji priminė parodas ir renginius, skirtus Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo gyd. Danieliaus Alseikos 125-osioms gimimo metinėms, prof. Salezijaus Pavilonio 90 metų, prof. Prano Norkūno 100 metų jubiliejams ir aktyviam Vilniaus medicinos draugijos nariui dr. Cemachui Šabadui. R. Vaišvilienė pristatė literatūros rodyklę „Lietuvos medicinos istorija medikų prisiminimuose“ ir pakvietė kūrinių autorius bei sudarytojus pasirūpinti, kad medikų parengtos knygos patektų į biblioteką.

Renginio dalyviai išklausė draugijos pirmininko prof. dr. Algirdo Utkaus, dr. Rolando Dagilaičio, prof. habil. dr. Arūno Valiulio, doc. dr. Aisčio Žalnoros, dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės, Kijevo nacionalinio
P. Šupiko vardo medicinos universiteto doc. dr. Olenos Kostiuk ir kitų pranešimus.

 

Janina Valančiūtė

Autorė yra „Mokslo Lietuvos“ redakcinės kolegijos narė

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.