Penkiolika Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų dar 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi į Seimo valdybą dėl svarbių valstybės atkūrimo dokumentų dingimo iš Lietuvos Respublikos Seimo:
– LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimais (1991-01-08 Nr. I-921 ir 1991-01-13 Nr. I-943) sudarytų komisijų veiklos medžiagų dėl 1991 m. sausio 8 d. įvykių prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir Ministro Pirmininko Alberto Šimėno dingimo aplinkybių;
– LR Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų nuolatinės komisijos medžiagos nuo 1990 m. kovo mėnesio iki 1991 m. sausio mėnesio;
– beveik visos LR Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. I-936 sudarytos LR laikinosios gynybos vadovybės medžiagos, nes Seimo archyve yra tik dalis posėdžių protokolų nuo 1991 m. liepos 31 d.;
– XII šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens bylų;
– XI šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos medžiagų: 1989 m. išrinktų deputatų K. Motiekos, R. Ozolo, E. Tomaševičiaus ir Z. Vaišvilos asmens bylų, dalies 1989 m. vykusių rinkimų komisijų medžiagų, 1988–1990 m. Aukščiausiosios Tarybos komisijų darbo medžiagų ir t. t., Komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir nepriklausomybės atkūrimo planui, šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiagų.
Seimo kanceliarija atsakė, kad Seimo archyve jų nėra. Signatarai tai žino ir kreipėsi į Seimo valdybą, kad Seimas sudarytų komisiją dėl dingusių valstybės atkūrimo dokumentų dingimo. Šių dokumentų nėra ir kituose Lietuvos valstybės archyvuose. Tačiau Lietuvos prokuratūra atsisakė tirti šių dokumentų dingimo aplinkybes.
2022 m. rugpjūčio 31 d. Seimo Pirmininkė savo iniciatyva susitiko su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais. Susitikimo metu jai buvo įteiktas raštiškas priminimas. Seimo Pirmininkė pažadėjo signatarams atsakyti, tačiau atsakymas iki šiol negautas, o Seimo komisija dėl dingusių valstybės dokumentų nesudaryta.
2023 m. sausio 9 d. Seimo renginyje „Ar išmokome 1991 m. sausio 8 d. pamokas?“ susirinkę Aukščiausiosios Tarybos gynėjai pritarė reikalavimui surasti 1991 m. sausio įvykių tyrimo valstybinių komisijų medžiagą. Sausio 12 d. Seimo renginyje „Iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė“ Seimo Pirmininkei buvo patikėta garbė priimti Aukščiausiosios Tarybos gynėjų iškilmingą rikiuotę. Tai – Seimo Pirmininkės moralinis ir garbės įsipareigojimas šiems mūsų valstybės gynėjams ir valstybei. Seimo Pirmininkė turi vienasmenę teisę, o šiuo atveju – ir pareigą, teikti šį klausimą svarstyti Seimo plenariniame posėdyje. Nėra ir negali būti jokių priežasčių Lietuvos Respublikai ignoruoti valstybės atkūrimo dokumentų dingimą.
Prašome Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės nedelsiant:
1. Teikti klausimą Seimui dėl komisijos sudarymo, nustatyti Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybes ir pavesti teisėsaugai surasti dingusius valstybės dokumentus.
2. Priimti šiuo klausimu į Jus 2021 m. kovo 11 d. raštu besikreipusius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, o į priėmimą pakviesti žiniasklaidą.
Po šios informacijos paviešinimo signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime ir žiniasklaidoje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) 2023 m. sausio 16 d. kreipėsi į žiniasklaidą dėl šių publikacijų, nurodydama, kad ,,skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą“. Signataras Zigmas Vaišvila pareikalavo ŽEIT paaiškinimo, kodėl ši tarnyba naudojama persekioti žiniasklaidą, viešinančią informaciją apie mūsų valstybės atkūrimo ir gynimo dokumentų dingimą.
Parengta pagal Nepriklausomybės Akto signataro dr. Zigmo Vaišvilos pranešimą