Sausio 18 d. Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė pirmąją šiais metais Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją,
kurioje atarta kvalifikuotų specialistų trūkumo problema, su kuria susiduria Lietuvos aukštųjų technologijų pramonė ir paslaugų sektorius. 2022 m. valstybinio matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis mokinių. Matematikos, fizikos, chemijos populiarumas tarp moksleivių – menkas, labai trūksta šių dalykų mokytojų. Nepaisant politinių įsipareigojimų ir administracinių pastangų, Lietuvoje parengiama per mažai gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir inžinerijos specialistų, kad būtų užtikrinta tvari aukštųjų technologijų pramonės ir paslaugų sektoriaus ateitis.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino apibendrinimu, didžioji dauguma šiandieninių Lietuvos mokinių net nelaiko biologijos, fizikos ir informacinių technologijų egzaminų, kurie, lyginant su pažangiomis valstybėmis, turėtų būti norma. Mokiniai šių mokomųjų dalykų nelaiko praktiškais ir mieliau renkasi „lengvesnius“ egzaminus. Pakeisti esamą situaciją bus sunku dėl mokytojų stygiaus. „Kadangi dauguma jaunuolių atsisakė mokytis šių svarbių disciplinų, ilgainiui reikėjo vis mažiau šių disciplinų mokytojų, todėl turime juokingai mažus skaičius. Šiandien chemijos mokytojų Lietuvoje yra 420, fizikos – 540, informacinių technologijų – 690. Jeigu mes nuspręstume ateityje daugumą savo mokinių privalomai mokyti gamtos mokslų, tiesiog nebūtų kam jų mokyti“, – sakė G. Sarafinas.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus ir vieno iš surengtos diskusijos iniciatorių Dariaus Lasionio nuomone, reikia ne tik toliau kelti mokytojų prestižą, bet ir peržvelgti mokyklinių mokomųjų dalykų sąrašą. Informacinių technologijų turėtų būti mokoma jau 6–7 klasėse. „Mokyklose turi atsirasti šiuolaikinių technologijų mokymas, kuris skatintų susidomėjimą skaitmeninimu, programavimu, robotika, suteiktų žinias, kurios būtų vėliau naudingos tiems patiems vaikams, renkantis profesiją, nesvarbu, kur jie eitų“, – sakė D. Lasionis.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas teigė, kad moksleivių ir studentų pasiskirstymas tarp skirtingų profesinių krypčių nėra esminė problema. Jo nuomone, pagrindinė grėsmė kyla iš mažo gimstamumo ir mažėjančio studentų kiekio, kuris jau nėra pakankamas mūsų ekonomikai: „Per dešimt metų perpus sumažėjo abiturientų skaičius – nuo 38 tūkst. iki 19 tūkst. Karta, kuri ateina į darbo rinką, yra perpus mažesnė už tą, kuri išeina iš darbo rinkos. Universitetų bakalauro absolventų nuo 2009 metų sumažėjo 61 proc. Liko kiek daugiau nei trečdalis, lyginant su tuo, ką turėjome prieš dešimtmetį. <…> Turime galvoti, kaip didinti studentų, bendrai – jaunimo skaičių, gimstamumą, imigraciją, studentų pritraukimą ir t. t.“
Seimo Ateities komitetas tęs diskusijoje išryškėjusios problematikos nagrinėjimą kituose savo renginiuose. Parengta pagal Seimo pranešimą