Vartotojams galimai už elektrą permokant iki pusės milijardo eurų per metus, dalis Seimo narių nusprendė dėti pastangas, kad būtų panaikinti žaliosios energijos plėtros apribojimai,
kurie neleidžia greičiau sumažinti energijos kainų. Sausio 10 d. Seime vykusios konferencijos dalyviai sutarė skelbti Energetikos ministerijai ultimatumą: arba žaliosios energijos proveržį varžantį 2 GW ribojimą nedelsiant pašalina pati Vyriausybė su Energetikos ministerija ir Valstybine energetikos reguliavimo taryba, arba šį klausimą išspręs pats Seimas. Jeigu Vyriausybė ir Energetikos ministerija nesureaguos, klausimas persikels į parlamentą, kovo 10 d. prasidėjus Seimo pavasario sesijai.
Renginyje daugumos Seimo frakcijų atstovai stebėjosi, kodėl praėjusių metų birželį „Proveržio paketą“ pristačiusiai Energetikos ministerijai pasiūlius Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu riboti komercinių saulės elektrinių plėtrą iki 2 GW, pati ministerija nesiteikia paaiškinti tokio apribojimo motyvų. Joks ministerijos atstovas nedalyvavo ir Seimo konferencijoje.
Pagal konferencijoje pateiktus „Litgrid“ duomenis, elektros tinklo galios ribos sudaro 4,4 GW vasarą ir 5 GW žiemą. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, kad, plėtodama saulės energetiką, Lietuva gana greitai daro pažangą, vis dėlto „tik viena koja“. „Pagiriamasis žodis Energetikos ministerijai ir Seimui, kad buvo pagerintos sąlygos, padidintos galimybės, rengiantis elektrines ant savo stogo – tiek verslui, tiek fiziniams asmenims. Tačiau visiškai stringa saulės elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklų plėtra. Net ir žodis „stringa“ čia yra per švelnus, nes ji – visiškai užstrigusi“, – kalbėjo jis.
M. Nagevičiaus žodžiais, jau apie vienerius metus joks didelio saulės parko gamintojas neprisijungė prie šalies elektros perdavimo tinklo, nes jiems taikomas vadinamasis 2 GW ribojimas. „Tai ypač apmaudu, nes 2022 metais – energetinės krizės laiku – buvo pačios geriausios galimybės plėtoti ir saulės, ir vėjo energetiką. Gaištame laiką pačiu palankiausiu metu. Jeigu mes šios krizės neišnaudosime, ateityje bus dar sunkesnės galimybės siekti pažangos“, – sakė verslininkų atstovas.
Įmonės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius pastebėjo, kad, nors Lietuvoje geografinės ir techninės sąlygos plėtoti saulės energetiką reikšmingai nesiskiria nuo kitų šiaurės kraštų, Lietuva pagal pasiektą pažangą lieka tik 21-oje vietoje, kai, pavyzdžiui, Estija atsidūrė šeštoje vietoje Europoje, instaliavusi 2,5 karto daugiau už Lietuvą ir auganti dvigubai greičiau.
Verslininkas atkreipė dėmesį, kad šešios žemyne pagal saulės energetikos plėtrą pirmaujančios šalys yra šiaurėje, t. y. turi tokias pat galimybes, kaip Lietuva. „Šiose šalyse nėra taikomos kvotos ir nesustabdyta didelių saulės projektų plėtra. Kodėl Lietuvoje taip yra? Jokių atsakymų iš techninės pusės negirdžiu“, – sakė jis. R. Sklepovičiaus vertinimu, dirbtinai ribojant pigesnės elektros gamybą, Lietuvos vartotojai praranda iki pusės milijardo eurų per metus. „Apsispręskime, ko mes norime. Ar norime pigios elektros? Kad elektra būtų pigi, reikia jos pertekliaus. O kaip, kurdami deficitą, sumažinsime kainą? Jeigu milijardai investicijų nueis į kaimynines šalis, mes liksime elektrą importuojančia šalimi. Lietuva gali prarasti 3 mlrd. eurų investicijų. Todėl vartotojai, permokėdami už elektrą, per metus praras 300–500 mln. eurų. Koks to tikslas?“ – sakė „Green Genius“ vadovas. Autorius yra Seimo narys.
Andrius Bagdonas
Parengta pagal Seimo pranešimą