1928 02 09–2023 02 16
Protesto mitingas Molotovo–Ribentropo sąmokslui paminėti (genocid.lt inform nuotr.)
Dar visai neseniai, vasario 9 d., Vilniuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai kartu su šeimos nariais, artimaisiais ir visuomenininkais 95-ojo gimtadienio proga pasveikino politinį kalinį, Lietuvos laisvės lygos įkūrėją, Laisvės premijos laureatą (2013), Vyčio kryžiaus ordino kavalierių Antaną Terlecką. Bet štai vasario 16-osios rytą jo netekome.
A. Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje. Antanas buvo vyriausias vaikas šeimoje, 1940 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Švenčionėlių ir Linkmenų progimnazijose. 1945 m. vasarą jis buvo suimtas, apkaltintas priklausąs antisovietinei organizacijai, tačiau, neradus įrodymų, paleistas. 1946 m., baigęs Linkmenų progimnaziją, Antanas persikėlė į Vilnių ir įstojo į Vilniaus prekybos technikumą. Baigęs jį, 1949 m. įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakultetą, finansų specialybę. Studijos sekėsi gerai. 1954 m. A. Terleckas parašė ir apgynė diplominį darbą apie Dvarčionių plytinę ir jos darbo rezultatus. Studijų metais rado ir šeiminę laimę – vedė Eleną Keraitytę, buvusią partizanų rėmėją.
Baigęs mokslus, gavo paskyrimą į SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinį filialą dirbti kredito inspektoriumi. 1957 m. įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūrą (dabar – doktorantūra). Jaunąjį mokslininką domino ekonomikos raida, darbą jis norėjo rašyti apie Lietuvos ekonominės minties istoriją. Tačiau norams pildytis nebuvo lemta.
A. Terleckas tapo persekiojamu politiniu kaliniu. Su kalbininkais ir studentais lituanistais Antanas važinėjo po Pietryčių Lietuvą, lietuvių gyventas Baltarusijos dalis, vežė ten lietuviškus leidinius ir vadovėlius. Tokia
A. Terlecko veikla, jo patriotizmas, nesitaikymas su sovietine okupacija ir ryžtingas būdas atkreipė KGB dėmesį. 1957 m. pabaigoje, prieš pat Kūčias, jo bute buvo padaryta krata, o jis pats suimtas. A. Terlecko byla buvo susieta su kelių kitų žmonių bylomis, jie buvo kaltinami pogrindinės organizacijos sukūrimu. Byla buvo sukurpta, tačiau A. Terlecką nuteisė 4 metams lagerio. Teko kalėti Taišetlage, Irkutsko srityje.
Domėjimasis istorija, noras plėsti savo žinias patraukė vėl studijuoti. Būdamas 36 metų, 1964 m. A. Terleckas įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Baigdamas studijas, buvo išlaikęs 31 egzaminą ir studijų programą įvykdė. Tačiau baigti mokslų nebuvo leista – parašytas diplominis darbas neįtiko politiškai.
Bene svarbiausias A. Terlecko pasiekimas buvo Lietuvos laisvės lyga, įsteigta 1978 m., minint 38-ąsias okupacijos metines. Lygos tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę, kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose. 1979 m. gegužę A. Terleckas vėl buvo suimtas, nuteistas ir 8 metus kalėjo toli nuo gimtosios žemės.
1987 m. pradžioje A. Terleckas grįžo į Lietuvą ir greitai vėl įsitraukė į visuomeninę politinę veiklą. Lyga, vadovaujama A. Terlecko, rengė protestus ir mitingus, iš kurių garsiausias – 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, A. Terleckas ir jo vadovaujama lyga oponavo LKP, o neretai – ir Sąjūdžio politikai. Tačiau, siekdami tų pačių tikslų, rasdavo būdų veikti kartu: 1989 m. Lyga inicijavo parašų rinkimą dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Su Sąjūdžio pagalba buvo surinkta daugiau kaip milijonas parašų. Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, A. Terleckas dalyvavo politiniame gyvenime, komentavo politiką, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose, o 2000 m. buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą.
Už savo veiklą ne kartą buvo apdovanotas: 1998 m. – 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2009 m. – ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, 2013 m. – Laisvės premija, 2013 m. – Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu.
Sunkią netekties valandą reiškiame užuojautą vaikams, artimiesiems ir bendražygiams. Tegul Antano patriotiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos sąjūdis, Kovo 11-osios g. bendrija