Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptys. 2023 m. sausio 17 d. Seime darbą pradėjo Ateities komiteto inicijuota Seimo darbo grupė Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti. Jos tikslas – iki 2023 m. kovo 6 d. parengti ir pateikti Seimo valdybai išvados projektą, prieš tvirtinant Seimo šeštojoje eilinėje (pavasario) sesijoje Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.
Profesorius Raimundas Lopata, Seimo Ateities komiteto ir darbo grupės pirmininkas, įvardijo iššūkius, su kuriais susiduria dabartinė mokslo, technologijų ir inovacijų politika. Tai ir ilgojo laikotarpio horizontas, reikalingas jos poveikiui įsitvirtinti ir įgyvendinti, naujo politinio ciklo neapibrėžtumas, sudėtingas sąveikaujančių MTI politikos veikėjų koordinavimo mechanizmas, chaotiškai vykdoma stebėsena ir silpna vertinimo sistema.
Dauguma posėdyje kalbėjusių darbo grupės narių taip pat pažymėjo vykdomos Lietuvos MTI politikos stipriąsias ir silpnąsias puses, kurių transformacija yra būtina, siekiant sukurti kryptingą ir atskaitingą MTI ekosistemą, ne tik tenkinant socialinius, kultūrinius ir ekonominius poreikius, kartu formuojant valstybės konkurencingumą pasauliniu mastu. Pagrindinis posėdžio akcentas – sinergijos, susijusios su politikais, akademine bendruomene, verslu ir visuomene, skatinimas.
Registruotas pasiūlymas riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičių. Grupė opozicinėms frakcijoms priklausančių Seimo narių registravo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičių. „LRT įstatymas riboja LRT Tarybos, Tarybos pirmininko, LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo kadencijų skaičių. Įstatymas aiškiai nurodo, kad šie aukštas pareigas einantys asmenys gali būti skiriami tik dvi kadencijas iš eilės. Tuo tarpu LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičius nėra ribotas. To įstatymo leidėjas, priimdamas naujos redakcijos LRT įstatymą, nepaaiškino. Taigi, gali susiklostyti situacija, kai vienas ir tas pats asmuo LRT vadovauja dešimtmečiais. Tokia praktika yra ydinga, paveldėta iš sovietmečio. Kone dešimtmetis, kaip ją palaipsniui siekiama panaikinti valstybės ir savivaldybių įmonėse, viešosiose įstaigose, kurių steigėjas yra valstybė. LRT, viešoji įstaiga, priklausanti valstybei, neturėtų būti išimtis. Dėl to ir siūlome nustatyti, kad vienas ir tas pats asmuo negalėtų eiti LRT generalinio direktoriaus pareigų ilgiau, nei dvi kadencijas iš eilės“, – teigia pataisos iniciatoriai. Pataisą teikia Seimo nariai: Agnė Širinskienė, Asta Kubilienė, Algirdas Stončaitis, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Užuojauta dėl profesorės, violončelininkės Silvijos Sondeckienės mirties. Seimo Kultūros komiteto vardu prof. Vytautas Juozapaitis reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai, visai akademinei muzikos bendruomenei. „Netekome talentingos muzikės ir pedagogės, vienos žymiausių savo kartos violončelininkių“, – sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.
Užuojauta dėl rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus mirties. Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis komiteto vardu reiškia užuojautą giminėms ir artimiesiems, Lietuvos literatūros bendruomenei dėl rašytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Grigorijaus Kanovičiaus mirties. „Grigorijaus Kanovičiaus kūryba dabarties Lietuvoje yra išskirtinė. Didžiausią dalį savo kūrybinio gyvenimo jis skyrė Lietuvos žydų epui užrašyti. Ši netektis mums yra labai skaudi“, – sako V. Juozapaitis.