1939–2023
Sausio 22 d. netekome žymaus kardiologo, paliatyviosios pagalbos pradininko Arvydo Šeškevičiaus. Liūdną žinią pranešė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė dr. Neringa Čiakienė.
Būsimasis profesorius gimė 1939 m. liepos 5 d. išsilavinusių Dzūkijos žmonių šeimoje. 1946–1958 m. mokėsi Alytaus rajono Simno vidurinėje mokykloje, 1958–1961 m. – Kauno medicinos mokyklos Rentgeno technikos skyriuje. 1964–1970 m. studijavo Kauno medicinos institute.1970–1971 m. – Lazdijų rajono Seirijų apylinkės ligoninės Vidaus skyriaus vedėjas. 1971–1986 m. – Kauno medicinos instituto Kardiologijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis, Kauno klinikų gydytojas kardiologas. 1978 m. tapo medicinos mokslų kandidatu, 1982 m. – docentu, 1991 m. – habilituotu medicinos mokslų daktaru. 1992 m. kartu su kitais įkūrė Slaugos fakultetą ir iki 2007 m. buvo jo dekanu. 1995–2008 m. – Slaugos ir rūpybos katedros vedėjas. 2001 m. A. Šeškevičiui suteiktas profesoriaus vardas.
Pagrindinė A. Šeškevičiaus mokslinio darbo sritis – paliatyvioji medicina, sergančiųjų lėtinėmis ligomis ir neįgaliųjų psichologiniai, socialiniai, somatiniai ir dvasiniai poreikiai. Nuo 2003 m. – Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas, nuo 2011 m. – Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos prezidentas.
Mokslinė veikla A. Šeškevičiui pelnė ir tarptautinį pripažinimą. Nuo 2007 m. profesorius buvo Centrinės ir Rytų Europos paliatyviosios pagalbos valdybos nariu. Vadovavo Europos Sąjungos projektams: „Europos pažangioji slaugos praktika“ (2003–2005), „Slaugos ir reabilitacijos mokslo krypčių naujų mokymosi metodų įgyvendinimas“ (2006–2008), EURHOMAP (2008–2010).
Profesorius A. Šeškevičius – iškili gimtojo Simno krašto asmenybė, daugelio knygų autorius. 2016 m. apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Dainavos krašto svetainėje minimas kaip „pasižymėjęs nuostabiu humoro jausmu. <…> Jam buvo būdinga vidinė ramybė, išmintis, meilė mokslui, atsidavimas darbui. Jaunatviškumo, nepasotinamumo žinioms jame buvo tiek daug, kad atrodė, jog gyvybinė energija dar ilgai neišseks…“