Benediktas Juodka – biochemikas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, 1992–2003 m. – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, 2001–2012 m. – Vilniaus universiteto rektorius, 2012–2016 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys.
Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – onkoterapijos biochemija ir biopolimerų chemija. Tarp akademiko parengtų ir skaitytų kursų: bioorganinė chemija, biochemija, molekulinė biologija, nukleorūgščių chemija ir biochemija.
1986 m. B. Juodka apdovanotas valstybine premija, 2000 m. – Teodoro Grotuso premija, 2001 m. – Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu. Už kartu su bendradarbiais 1986–2000 m. atliktą mokslo darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai“ 2002 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją. 1999 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.
Būsimasis akademikas gimė 1943 m. sausio 13 d. Utenoje, 1949–1960 m. mokėsi Gargždų vidurinėje mokykloje, 1960-aisiais įstojo į Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, kuriame po dvejų metų buvo įkurta Biochemijos ir biofizikos katedra. Po antro kurso buvo pasiųstas studijuoti į Maskvos M. Lomonosovo universiteto Chemijos fakultetą, kurį baigė 1965 m. ir tęsė studijas aspirantūroje, o 1968 m. apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją. Grįžęs į Vilniaus universitetą, dėstė Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedroje. 1971 m. tapo Biochemijos ir biofizikos katedros vedėju. 1973 m. stažavosi Čekoslovakijos mokslų akademijos Organinės chemijos ir biochemijos institute, 1974–1975 m. – JAV Šiaurės vakarų ir Ilinojaus universitetuose. 1981 m. tapo chemijos mokslų daktaru, nuo 1982 m. – profesoriumi. 1985 ir 1987 m. dirbo vizituojančiu profesoriumi Vengrijoje, Debreceno universitete. 1989, 1992, 1995 ir 1997 m. buvo vizituojančiu profesoriumi Frankfurto universitete (Vokietija). 1991–2000 m. dirbo mokslinį darbą Vokietijos vėžio tyrimo centre Heidelberge.
2001 m. tapo Vilniaus universiteto (VU) mokslo reikalų prorektoriumi ir netrukus – laikinai einančiu VU rektoriaus pareigas. 2002–2012 m. (dvi kadencijas) – VU rektorius. Skaitė paskaitas ir dalyvavo tarptautinėse konferencijose dviejose dešimtyse pasaulio universitetų bei mokslo centrų. Nuo 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys, 1992–2003 m. – LMA prezidentas. Nuo 1994 m. – Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, 1994 m. – Europos mokslo ir meno akademijos narys, 1999–2001 m. – Pasaulio mokslo ir technologijų etikos komiteto vicepirmininkas. 2002 m. – Europos menų, gamtos ir humanitarinių mokslų akademijos (Paryžius) tituluotas narys. 2002 m. – Italijos mokslų akademijos užsienio narys.
Akad. B. Juodkos vadovavimo Vilniaus universitetui laikotarpiu įvykdyti didžiuliai mokslinės bazės kūrimo darbai, tarp kurių: universiteto mokslo slėnių sukūrimas, modernios bibliotekos – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro atidarymas, Gyvybės mokslų centro projekto parengimas ir kt. Į restauruotas patalpas perkeltas Filosofijos fakultetas, įkurtas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, renovuotas Istorijos fakultetas, sutvarkytas Botanikos sodas Kairėnuose. Senosios bibliotekos knygų saugykloje įrengtos priešgaisrinės ir automatinės oro drėgmės bei temperatūros palaikymo sistemos. Gimtadienio proga paskelbtame interviu akademikas pažymėjo: „Tuo laikotarpiu Santaros ir Saulėtekio mokslo ir technologijų centrams pastatyti buvo gauti didžiuliai pinigai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Infrastruktūra nėra tik pastatas ar dėžutė. Buvo nupirkta ir aukščiausio lygio įranga moksliniams tyrimams.“ Nutarta įkurti Gyvybės mokslų centrą, parengtas pastato projektas. Buvo suplanuota Saulėtekyje pastatyti Sporto centrą, pagerinti studentų gyvenimo sąlygas bendrabučiuose, tačiau šių planų nepavyko įgyvendinti.
Minėtame interviu akademikas priminė, kad, nors Vilniaus universitetas jau yra tarp 5 proc. geriausių pasaulio universitetų, būtina didinti visos universitetinio ugdymo sistemos finansavimą: „Reikia turėti omenyje, kad geriausių pasaulio universitetų – Harvardo, Stanfordo, Kembridžo, Oksfordo – finansavimas yra dešimtimis ir net šimtais kartų didesnis.“
Parengta pagal Vilniaus universiteto pranešimą