Aplinkos taršos mažinimo ir klimato kaitos klausimai yra vieni aktualiausių ir sulaukia didžiųjų pasaulio valstybių vadovų, visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio. 
Vis dažniau girdime apie besitęsiančias sausras, kertamus Amazonės miškus, mėnesius trunkančius gaisrus JAV ir Graikijoje, katastrofiškas liūtis Vokietijoje, audras Prancūzijoje ir pan. Suprantame, kaip svarbu gyventi santarvėje su mus supančia aplinka. Todėl klimato kaitos problemoms spręsti, aplinkos taršai mažinti skiriama vis daugiau lėšų. Siekiama ne kovoti su padariniais, bet ieškoti ilgalaikių sprendimų.
Mokslininkai yra sukaupę daug vertingos informacijos, analizavę ir vertinę aplinkos procesus ir siūlę šių problemų sprendimus. Mokslo bendruomenė pasirengusi dalintis sukaupta patirtimi ir kurti naujus produktus, kurie mažintų klimato kaitą. Mokslinis potencialas nuolatos atsinaujina. Todėl svarbu, kad, rengiant jaunus specialistus, būtų skiriama pakankamai dėmesio aplinkos apsaugos klausimams spręsti, įtraukiant juos į mokslo projektus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkų grupė jau antrus metus dalyvauja ERASMUS+ projekte GEOCLIC (angl. Geospatial Engineering for Climate Change Adaptation of Coastal Ecosystems). Projekto tikslas – bakalauro, magistro ir daktaro laipsnio studijų, skirtų pakrančių ekosistemos apsaugai ir stebėjimui, pasitelkiant naujas technologijas, modernizavimas ir tarptautiškumo didinimas Azerbaidžane, Kazachstane ir Turkmėnistane. Naujosios studijų programos bus skirtos rengti įvairių sričių specialistus, susijusius su Kaspijos jūros aplinkos problemų sprendimu. Specialistų rengimas orientuojamas į priemones ir metodus, padedančius stebėti, analizuoti ir naudoti aplinkos duomenis, kurti priemones, leidžiančias pagerinti Kaspijos jūros ekosistemos būklę. Šis unikalus regionas yra atsidūręs prie pavojingos ribos, kai susiduriama su sparčia klimato kaita, vis didėjančia ir mažai kontroliuojama tarša. Regione jaučiamas kvalifikuotų specialistų, gebančių analizuoti ir vertinti aplinkoje vykstančius pokyčius, prognozuoti jų pasekmes ir parengti sprendimus, trūkumas.
Vykdydami projektą, Europos šalių universitetai padeda rengti naujus dėstomų dalykų modulius, kuriuos numatyta įtraukti į Kaspijos jūros regiono šalių universitetinių studijų programas. Lietuvai projekte atstovauja VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos institutas. Projekto vadovė – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, tyrėjai: doc. dr. Raimondas Grubliauskas, doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis ir dr. Aleksandras Chlebnikovas. Projekto administratorė – doc. dr. Jolita Bradulienė, techninės pagalbos specialistė – Simona Bitarytė. Lietuvos mokslininkų grupė rengia mokomąją medžiagą, kuri bus naudojama teorijos paskaitose, rengiant praktinius ir laboratorinius dalykų „Poveikio aplinkai vertinimas“, „Aplinkos procesų modeliavimas ir valdymas“, „Ekologinis dizainas“ ir „Inovatyvių produktų komercializavimas“ bei „Startuolių iniciatyvos būsimiems inžinieriams“ užsiėmimus.
Minėtus kursus rengiantys mokslininkai tyrinėja klimato kaitos mažinimo ir dekarbonizacijos būdus, pavyzdžiui, panaudodami bioanglį, kaip neigiamų emisijų technologijų sprendimą. Jie sprendžia ir kitas aplinkos taršos problemas – dirvožemio, oro ir vandens taršą bei triukšmą, ieško technologinių sprendimų, kuria ir modifikuoja inžinerinius įrenginius, pasitelkia žiedinės ekonomikos principus ir ieško būdų, kur ir kaip panaudoti tokias atliekas, kaip padangų tekstilė ar popieriaus gamybos metu susidarantis dumblas. Mokslininkų grupė taiko jau žinomus ir siūlo naujus matematinius modelius, naudojamus analizuojant aplinkos kaitos procesus. Moksliniai tyrimai yra susiję su naujų produktų kūrimu ir jų licencijavimu. Aktualūs ir patentinių paraiškų rengimo bei produktų komercializavimo aspektai. Visos šios patirtys yra taikomos, rengiant Kaspijos jūros regiono šalių universitetams skirtus studijų programų dalykus. Mokomoji medžiaga iliustruojama pavyzdžiais, kurie derinami prie Kaspijos jūros regionui būdingos ekosistemos ir aktualių aplinkos kaitos procesų vertinimo.
Vienas iš būdų pažinti aplinką ir joje vykstančius procesus – matematinis modeliavimas. Aplinkos procesų modeliavimo ir valdymo dalykas skirtas joje vykstančių procesų matematiniam pažinimui. Dalyko medžiagoje, pasitelkiant įvairius pavyzdžius, aptariamas kelias nuo reiškinio ar proceso prie matematinio modelio, nuo duomenų prie tam tikrų įžvalgų. Aiškinamas kiekybinis ir kokybinis požiūris į aplinkos procesus, aptariami metodai ir įrankiai, leidžiantys juos analizuoti ir gauti adekvačius rezultatus. Studentai supažindinami su klasikiniais, plačiai naudojamais matematiniais modeliais, pritaikant juos aktualiems aplinkos apsaugos klausimams nagrinėti. Pavyzdžiui, gerai žinomas matematinis modelis – radioaktyviojo skilimo lygtis – šio kurso plotmėje aptariamas, nagrinėjant į dirvožemį patekusių potencialiai toksiškų medžiagų koncentracijų kitimą tam tikrame gylyje, bėgant laikui.
„Poveikio aplinkai vertinimo“ dalyko studijose siekiama suteikti žinių apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tikslus, vertinimo dalyvius, jų funkcijas ir kompetenciją. Dėl gamybos plėtros ir nekontroliuojamo gamtos išteklių naudojimo blogėja aplinkos kokybė, pažeidžiama natūrali medžiagų apykaita. Dėl aplinkos taršos kenksmingomis medžiagomis sutrinka natūralūs gamtos procesai. Todėl ypač svarbu žinoti jų vertinimo procedūras ir taikomus metodus, analizuoti planuojamos ūkinės veiklos poveikį atskiriems aplinkos komponentams. Studentai supažindinami su ūkinėmis veiklomis, kurioms privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Didelis dėmesys skiriamas kompiuterinėms programoms įsisavinti, t. y. įrankiams, kurie skirti poveikio aplinkai vertinimo procedūroms atlikti.
Studijuojant „Ekologinio dizaino dalyką“, gilinamos žinios apie įvairios paskirties gaminius, jų projektavimą ir kūrimą. Ekologinis gaminių projektavimas verčia projektuotoją rinktis tokius sprendimus, kurie optimizuotų sąnaudas ir jų poveikį aplinkai. Siekiama išaiškinti ekologinio projektavimo pažangiųjų technologijų vertinimo metodus, mokoma analizuoti, planuoti, modeliuoti ir vertinti regioninės bei lokalios kilmės gaminius. Įgyjami mokslinio tyrimo įgūdžiai leidžia taikyti įsisavintas žinias vertinant ir taikant ekologinio projektavimo procesą.
Moduliai „Inovatyvių produktų komercializavimas“ ir „Startuolių iniciatyvos būsimiems inžinieriams“ yra skirti originalaus produkto ir jam skirtų startuolių supratimui, siekiant, kad sukurtas objektas būtų konkurencingas ir lengviau įtraukiamas į rinką. Moksliniai tyrimai yra neatsiejama dalis, kuriant naują objektą, o objekto licencijavimas, patentinių paraiškų rengimas jo pagrindu bei komercializavimas leidžia apsaugoti autorių teises.
Dalyvavimas tokiame projekte įmanomas, tik glaudžiai bendradarbiaujant su kolegomis Lietuvos, Europos ir Kaspijos jūros regiono universitetuose. Rengiant dalykų medžiagą, ne tik perteikiama sukaupta patirtis, bet ir įgyjama žinių apie kitų šalių universitetų tradicijas, susipažįstama su studijų programų struktūra ir reikalavimais studijų dalykams. Rengiant dalykų, kurių turinys atspindėtų Kaspijos jūros regiono aktualijas, medžiagą, tenka domėtis tame regione atliktais tyrimais, sekti mokslo naujoves ir visa tai integruoti į mokomąją medžiagą.
Siekiama, kad rengiami dalykai būtų aktualūs ir įtraukiantys studentus, skatinantys juos mąstyti, analizuoti, parinkti tinkamus problemų analizės įrankius ir metodus, ugdytų gebėjimą dirbti tiek savarankiškai, tiek grupėje. Projekto metu rengiami nuotoliniai dalyvių susitikimai ir mokymai, išvykstant į universitetus. Tokiuose susitikimuose aptariami dalykų turinio, medžiagos pateikimo ir dėstymo metodų klausimai. Galbūt išklausę tokius studijų dalykus studentai susidomės viena arba kita tematika ir tai taps paskata imtis mokslinės veiklos arba iniciatyvos kurti naujus produktus.
Rengiant studijų dalykus, pirmiausia galvojama apie tai, kaip parengti aukšto lygio specialistus, kurie būtų susipažinę su naujausiais aplinkosauginiais reikalavimais, žinotų ir gebėtų pritaikyti specialias programas, turėtų žinių ir gebėjimų moksliškai analizuoti ir įvertinti riziką, kurti inovatyvius aplinkosauginius sprendimus. Bendraujant su kolegomis iš Kaspijos jūros regiono, praplečiamos žinios apie šį kraštą, dalijamasi ne tik metodine medžiaga, bet ir mokslinių tyrimų rezultatais, susipažįstama su kitų šalių universitetų mokslininkų darbais.
Doc. dr. Teresė Leonavičienė ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė