Ekonomikos raidos scenarijus

Vasario 10 d. Europos reikalų komiteto posėdyje buvo pristatytas 2022 m. gruodžio 21 d. Finansų ministerijos paskelbtas 2022–2025 m. Ekonominės raidos scenarijus (ERS) ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo tvirtinimo, kuriame pažymima, kad Lietuvos ekonominė raida vidutiniu laikotarpiu išlieka augimo kelyje ir didele dalimi priklausys nuo Europos Sąjungos (ES) – pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės – atsparumo sukrėtimams.

 

Finansų ministerijos atstovai, pristatydami ERS, akcentavo, kad Rusijos karo Ukrainoje poveikis globaliai ekonomikai, išaugusi geopolitinė įtampa ir monetarinės politikos pokyčiai didina ekonominį neapibrėžtumą. Didžiausią grėsmę ES ekonomikai kelia galimi neigiami pokyčiai dujų rinkoje ir tiekimo sutrikimai. Bazinis scenarijus: Lietuvos ekonomikos augimas 2023 m. bus lėtesnis, tačiau išliks teigiamas – realus BVP galėtų didėti 0,7 proc., nominalus BVP – augti 10,2 proc. Išsipildžius neigiamoms rizikoms, šalies realaus BVP pokytis 2023 m. gali būti bent apie 1 proc. Darbo rinkos situacija išlieka gana stipri: ryškaus nedarbo augimo 2023 m. nesitikima, tęsis spartus vidutinio darbo užmokesčio augimas.

 

Valstybės kontrolės atstovai, pristatydami išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, pabrėžė, kad ERS yra tvirtinamas, tačiau rizikos dėl geopolitinės situacijos ir energijos išteklių kainų nemažėja. Pagrindinės ekonominę raidą lemiančios rizikos yra aukštos energetinių išteklių kainos, užsitęsusi aukšta infliacija, Europos centrinio banko didinamų palūkanų normų neigiamai veikiama paklausa ir lėtas ES lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimas. Visgi, nepaisant vangesnio ekonomikos augimo, 2023 m. BVP lygis bus aukštesnis, nei projektuota rudenį.

ERS – Finansų ministerijos parengtas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Finansų ministerija, iki kol bus atšauktos išskirtinės aplinkybės, turi bent kartą per ketvirtį viešai paskelbti atnaujintą ekonominės raidos scenarijų. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 7 str. 3 dalimi ir Valstybės kontrolės įstatymo 8 str. 7 d. 3 punktu, teikia išvadą Lietuvos Respublikos Seimui. Parengta pagal Seimo
pranešimą

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.