Apie rekordinius bankų pelnus ir Lietuvos banko siūlymus. Vasario 6 d. paskelbtus Lietuvos banko pasiūlymus dėl augančių palūkanų Seimo nariai socialdemokratai vadina pavėluota reakcija. Anot Seimo narės Rasos Budbergytės, augančios paskolų įmokų palūkanos toliau žlugdo dėl infliacijos sumenkusią žmonių perkamąją galią, o šeimos su vaikais rizikuoja netekti namų ir bankrutuoti.
„Palūkanų normos Lietuvoje – aukščiausios euro zonoje. Lietuvos bankas, pagaliau pateikęs keletą pasiūlymų, smarkiai vėluoja. Situacija buvo žinoma ir lengvai prognozuojama. Kodėl tiek delsta? Komercinių bankų pelnai pernai augo 50–70 proc. Bet didžiausi bankai tik ragina gyventojus vis labiau taupyti, o už indėlius didesnių palūkanų mokėti nenori. Jie jau siekė vėl drastiškai didinti savo paslaugų įkainius, bet dabar to lyg ir atsisakė. Tačiau Lietuvos bankas pernelyg rūpinasi komercinių bankų pelningumu, o ne žmonių padėtimi. Iš Vyriausybės irgi jokių pasiūlymų – nei dėl didesnio pelnų apmokestinimo, nei dėl nepagrįstai augančių tarifų už bankų paslaugas“, – sako R. Budbergytė.
Finansų ministrei Gintarei Skaistei pripažįstant, kad Lietuvoje veikiančių bankų pelnai šiemet gali išaugti net du kartus ir siekti bemaž vieną milijardą eurų, R. Budbergytė ragina Lietuvos banką ir Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų. Keista, kad Lietuvos bankas tik dabar žada peržiūrėti paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis produktą, nors tai buvo galima padaryti anksčiau.
R. Budbergytė siūlo sukurti mokestinio kredito gyventojams sistemą: „Mokestinis kreditas – ne naujiena Vakarų šalyse. Asmuo gali pasiskolinti tam tikrą sumą iš savo sumokėtų mokesčių – arba tam tikrą laiko tarpą mokesčių nemokėti, arba mokėti mažesnius mokesčius.“
Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Vilniaus regiono aplinkosaugos istoriją. Vasario 8 d. įvyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis dėl UAB „Homanit Lietuva“ gamyklos statybų Vilniaus rajone, Pagiriuose. Vokietijos įmonė „Homanit“, įsigijusi dalį „Pagirių šiltnamių“ teritorijos, stato didžiausią gamyklą Lietuvoje, kurioje bus gaminamos medienos drožlių (plaušo) plokštės prie pat gyvenamųjų teritorijų. Pagirių bendruomenė neslepia nenoro turėti tokių kaimynų, reikalauja aplinkos taršos monitoringo, tačiau beveik visos institucijos, į kurias bendruomenės atstovai kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, liko abejingos gyventojų skundams.
Vilniaus rajono visuomenininkas ir verslininkas Dariuszas Litwinowiczius kelia klausimą: „Ar Vilniaus rajono Pagirių gyvenvietės vandenviečių naikinimas, pasiteisinant UAB „Homanit Lietuva“ gamyklos statyba, yra kontroliuojančių institucijų neveiksnumas, ar sąmoningas strateginių išteklių naikinimas? Ši vandenvietė – antra pagal dydį Vilniuje, yra svarbi bendros vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos dalis.“
Kaip nurodyta Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, išmetamų teršalų kiekis statomame pramoniniame objekte bus didžiulis: deklaruojama, kad gamykla sunaudos 44 tūkst. tonų cheminių medžiagų per metus. Iš jų – apie 400–500 tonų pavojingų cheminių medžiagų, esančių mišiniuose. Tai yra daug daugiau, nei UAB „IKEA Industry“ Kazlų Rūdoje išmetami kiekiai per metus. Kazlų Rūdos savivaldybės sveikatos būklės ataskaita rodo, kad vėžinių susirgimų atvejų skaičius savivaldybėje yra pats didžiausias Lietuvoje, o nuo tada, kai UAB „IKEA Industry“ pradėjo dirbti visu pajėgumu, susirgimų skaičius padidėjo 3,5 karto.
Stinga pagalbos mokykloms. Seimo nariams kelia nerimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojamas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pasak parlamentarų, 2024 m. rugsėjį įsigaliosiantiems Švietimo įstatymo pakeitimams mokyklos nėra paruoštos, vėluojama diegiant infrastruktūrą, trūksta pagalbos mokyklose dirbantiems pedagogams. Prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės teigimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir jai pavaldžių institucijų nepasirengimas įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, tikrosios situacijos analizės sisteminiu požiūriu stoka ir nuoseklaus įgyvendinimo plano neturėjimas, numatant konkrečius žingsnius, išteklius ir rizikas bei jų valdymą, terminus, gali turėti neigiamų pasekmių. O tai gali atsiliepti mokytojų pasitraukimu, ugdymo organizavimo klasėse nesklandumais, pasiturinčių tėvų vaikų pasitraukimu į nevalstybinį sektorių ir pan.
„Lankantis ugdymo įstaigose ir kalbantis su mokytojais, įstaigų vadovais, švietimo pagalbos specialistais, tampa akivaizdu, kad du trečdaliai mokyklų neturi liftų ar keltuvų, kurie būtini turintiesiems fizinę negalią, o mokytojai, švietimo pagalbos specialistai dar nėra pasirengę dirbti su vaikais, turinčiais įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių. Trūksta ne tik aplinkos pritaikymo, bet ir mokymo priemonių, mokytojų padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų ir pan. Be to, neaišku, kokių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai galės ateiti į ugdymo įstaigas, kokios pagalbos sulauks ugdymo įstaigos ir pan.“, – pabrėžia prof. habil. dr. V. Targamadzė.
Švietimo įstatymo pakeitimuose numatyta, kad vaikams su specialiaisiais poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais visos mokyklos ir darželiai turės sudaryti sąlygas. Nedera pamiršti, kad įtraukusis ugdymas neturi būti suprantamas kaip tik specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracija, nes čia mokysis ir socialinę, ekonominę, kultūrinę atskirtį patiriantys vaikai, ir kiti vaikai. Tad bus didelė įvairovė ir prireiks komandinio darbo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad ir dabar apie 90 proc. vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kad iš viso 2023–2029 m. suplanuotos 150 mln. eurų investicijos, kurios skirtos mokykloms (mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti).
Greitosios medicinos pagalbos automobilis pasiekė Ukrainą. Lietuvos parlamentarų iniciatyva nupirktas ir įrengtas greitosios medicinos pagalbos automobilis sėkmingai pasiekė Ukrainoje kovojantį Kosto Kalinausko vardo pulką. Idėja nupirkti ir perduoti įrengtą ir frontui pritaikytą automobilį kilo praėjusių metų rudenį grupei parlamentarų lankantis Kijeve ir susitikus su Prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Aukščiausiosios Rados ir Vyriausybės vadovais.
„Visur, kur tik lankėmės, girdėjome daugybę padėkų už teikiamą pagalbą bei palaikymą ir kartu labai aiškų prašymą – atsiųsti greitosios pagalbos automobilių. Man ir kolegoms buvo labai svarbu prašymą išpildyti, prisidėti prie karių ir civilių gyvybių gelbėjimo“, – sakė Seimo narys T. Tomilinas, kuris rūpinosi įsigyto automobilio užpildymu reikalinga medicinos įranga ir organizavo saugų jo nugabenimą bei perdavimą Ukrainoje kovojantiems kariams.
Automobilio „Volvo“ įsigijimą ir jo techninį paruošimą inicijavo Seimo narys Valentinas Bukauskas. Greitosios medicinos pagalbos automobilis nupirktas iš žmonių ir įmonių Valentino Bukausko labdaros ir paramos fondui (vadovė – Aušra Karvelienė) suaukotų lėšų. Automobilis sėkmingai perduotas Kosto Kalinausko pulkui, kuriame kovoja Baltarusijos kariai, siekiantys sustabdyti Rusijos invaziją, o vėliau, karui pasibaigus, išlaisvinti Baltarusiją nuo ją užvaldžiusio diktatoriaus.