Knygų mugėje – diskusija apie Rusijos agresijos poveikį. Tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatyta Seimo Ateities komiteto parengta strateginių įžvalgų studija „Rusijos karo prieš Ukrainą galimi poveikiai Lietuvai“, kurioje buvo svarstomi trys galimi Rusijos karo Ukrainoje ateities scenarijai ir jų poveikis Lietuvos saugumui ir socioekonomikai. Studiją pristatė Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Jo teigimu, tokios ateities analizės rengimą paskatino užsienio analitinių centrų pavyzdys – juose svarstomi įvairūs karo Ukrainoje scenarijai.
Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vyr. ekspertas Alfonsas Eidintas pristatė tris galimus karo Ukrainoje scenarijus ir pabrėžė, kad tiek Ukrainos fronto pralaužimo, tiek įšaldyto konflikto scenarijai yra vertinami neigiamai. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus patarėjo Giedriaus Kanapkos nuomone, karas Ukrainoje palietė visas valstybės sritis, o užsienio šalyse atliktos studijos leidžia į karo poveikį pažiūrėti kitu kampu. Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas teigė, kad Ukrainos pergalės atveju Lietuvos ekonomika gautų stiprų postūmį, nes jos atstatyme dalyvautų mūsų statybos įmonės ir kitas verslas. Prekybos ryšiai su Ukraina turėtų gerokai paspartėti. Ukraina būtų didžiulė rinka Lietuvos verslui ir atvertų daug galimybių.
Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas. Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė jau trečią šiais metais neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo diskutuojama apie Lietuvos socialinį kapitalą ir žmonių tarpusavio bendravimui kylančias problemas. Pristatydamas temą, Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. dr. Raimundas Lopata teigė, kad, kalbėdami apie valstybę, dažnai pamirštame socialinį kapitalą, iš kurio plaukia labai daug svarbių dalykų: pradedant šeima, baigiant demokratija ir vienišumo problema.
Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas prof. dr. Arūnas Augustinaitis renginyje pabrėžė, kad socialinio kapitalo ir žmonių tarpusavio santykių pokyčiams daug įtakos turi socioekonominiai pokyčiai. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis atkreipė dėmesį, kad dėl socialinių tinklų ir technologinės pažangos visuomenėje formuojasi nauja vienišumo forma, kuri pasižymi žmonių nesugebėjimu užmegzti ryšių savo aplinkoje: „2020 metais 29 proc. Lietuvos penkiolikmečių pažymėjo, kad negali laisvai užmegzti kontaktų su bendraamžiais. <…> Turiu pasakyti, kad vienišumas vis dažniau sukelia socialinį ir psichologinį diskomfortą. Tai nėra tas klasikinis vienišumas. Tai yra vienišumas kolektyve arba net šeimoje.“
Psichoterapeutas ir Lietuvos kognityvinės elgesio terapijos asociacijos valdybos narys Andrius Kaluginas pritarė, kad iš psichologinės pusės vienišumas yra traktuojamas kaip problema ir tragedija, tačiau svarstė, ar to nereikėtų priimti kaip naujos tikrovės. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis pastebėjo, kad valstybėje vyraujanti prasta politinė kultūra gali turėti įtakos visuomenėje esančių žmonių abejingumui, kuris gali vesti prie žmonių ryšių trūkinėjimo: „Lietuvoje per trisdešimties metų istoriją esam pridarę labai baisių dalykų: pradedant žemės kilnojimais ir jų neteisingumu, banditišku privatizavimu, didžiuliu nebaudžiamumu teisėsaugoje ir korupcija.“
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas Arūnas Poviliūnas ir jo kolegė Ieva Adomainytė-Subačienė teigė, kad, sprendžiant socialinio kapitalo problemas, gali dalyvauti profesionalūs socialiniai darbuotojai, tačiau tyrimai rodo, kad didžioji jų dalis netiki, jog ateityje jie galės daugiau prisidėti prie socialinių pokyčių formavimo.
Siūlymas pasitraukti iš II pakopos pensijų fondų ir išsiimti vienkartinę išmoką. Seimo narys Linas Jonauskas įregistravo Pensijų kaupimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo leisti gyventojams nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose ir, dar nesukakus pensiniam amžiui, pasiimti sukauptas lėšas vienkartine išmoka. Pasak L. Jonausko, dabartinė pensijų kaupimo sistema, kuri priverstinai įtraukia gyventojus į pensijų fondus, be galimybės rinktis, ir apribojanti galimybes sukauptas lėšas išsiimti vienkartine išmoka, yra ydinga. Seimo narys siūlo įteisinti, kad II pakopos pensijų fonde sukauptų lėšų atsiėmimas vienkartine išmoka būtų traktuojamas kaip pensijų kaupimo pabaiga. Jei šiam siūlymui būtų pritarta, asmuo, išsiėmęs vienkartinę išmoką, toliau nebedalyvautų pensijų kaupime II pakopos pensijų fonde, nebent jis nuspręstų pasirašyti naują kaupimo sutartį. Galimybė laisvai išsiimti vienkartinę išmoką, net ir nesukakus senatvės pensijos amžiui, gali pasitarnauti kritinių ligų (vėžio, cukrinio diabeto ir t. t.) gydymui, geresnei žmogaus gyvenimo kokybei.