Žemės diena. 1971 m. Jungtinės Tautos kovo 20–21 d. paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Pradėjus minėti Pasaulinę Žemės dieną, klimato kaita jau buvo įsibėgėjusi, tačiau žmonija į ją dar nekreipė dėmesio. Šiandien jau visas pasaulis plačiai kalba apie klimato kaitą ir ieško būdų, kaip ją sustabdyti. Natūraliai kyla klausimas, kokiame pasaulyje gyvensime mes ir mūsų vaikai. Galbūt tam tikros padarytos žalos mūsų motinai žemei jau nebebus galima atitaisyti, bet visi turime išmokti gyventi, rinkdamiesi teisingą ekologinį santykį vieni su kitais ir mus supančia aplinka.
Ministerija užsimojo mažinti pagalbą vaikams. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nariams kelia nerimą valdančiųjų vykdomas švietimo savalaikės ir kokybiškos pagalbos teikimas vaikams. Pasirodę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengti psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų ir kitų švietimo pagalbos specialistų aprašų projektai akivaizdžiai padidina jų darbų apimtį ir kartu sumažina galimybes gauti vaikams reikalingą švietimo pagalbą. Pasak prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, specialiesiems pedagogams ir logopedams numatyta daug naujų funkcijų. Dėl to dar labiau mažės tiesioginės pagalbos vaikui trukmė. Specialiosios pedagoginės pagalbos asmenims iki 21 metų nustatomi didesni vaikų skaičiai, su kuriais turės dirbti specialieji pedagogai ir logopedai. Be to, socialiniams pedagogams nerimą kelia jiems deleguojamos atvejo vadybininko funkcijos ir kt.
„Kinta normatyvai – jau tik nuo 400 vaikų steigiamas socialinio pedagogo ir psichologo etatas. Naujame specialiosios pedagoginės pagalbos apraše neliko punkto, kuris leido mokinius su dideliais ir labai dideliais poreikiais specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus dvigubinti, t. y. skaičiuoti kaip du mokinius. Tai sudarytų galimybes teikti reikiamą pagalbą. Keista išgirsti iš švietimo pagalbos specialistų, kad šie aprašų projektai yra paskelbti jų galutiniame variante, nesuderinus su atitinkamomis švietimo pagalbos specialistų asociacijomis. Kai kurių asociacijų atstovų teigimu, praktiškai net neatsižvelgta į jų teiktas pastabas“, – pabrėžia prof. habil. dr. V. Targamadzė.
Kadangi dėl privalomo 2024 m. įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo mokyklose dar sustiprės švietimo pagalbos specialistų vaidmuo, teikiant pagalbą vaikams ir konsultuojant mokytojus bei tėvus, nerimą kelia neadekvatus jų teikiamų paslaugų išplėtimas, neįvertinus galimybių.
Pritarta Prezidento veto: priimtos mažiau ūkininkų sodybų statybas ribojančios Ūkininko ūkio įstatymo pataisos. Pritarta visiems šalies vadovo teiktiems pakeitimams. Seimo priimtu įstatymu siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų skirta žemės ūkio veiklai, kad galimybę statyti gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais turėtų asmenys, kurie tikrai verčiasi žemės ūkio veikla. Sutarta įtvirtinti reguliavimą, pagal kurį ūkininko sodybos gyvenamąjį namą su priklausiniais galės statyti ūkininkas, ne mažiau kaip 3 metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, patikslinant, kad toks reikalavimas nebus taikomas kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.
Įstatyme nustatyta, kad gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio pastatais galės būti statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, o kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galėtų būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
„Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 87 tūkst. ūkių, o jų skaičius svyruoja priklausomai nuo savivaldybės iki kelių šimtų per metus kiekvienoje savivaldybėje. Suprantama, kad šis įstatymas yra svarbus ne tik jau veikiantiems ūkininkams, bet ir tiems, kurie pradeda naują veiklą žemės ūkio sektoriuje, jauniesiems ūkininkams, tiems, kuriuos valstybė bando įtraukti į šią veiklą. Žemės ūkio veiklos skatinimas yra svarbus regionų stiprinimui bei įsikūrimo regionuose skatinimui“, − pristatydamas šalies vadovo veto, sakė J. Neverovičius.
Įtraukti Rusiją į terorizmą remiančių valstybių sąrašą. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją vieningai balsavo 114 Seimo narių. Pasak šios rezoliucijos iniciatoriaus prof. Raimundo Lopatos, Europos Sąjungos (ES) sprendimų priėmimo mechanizmas yra gana lėtas. Seimas pasiūlė apsvarstyti galimybę paskirti nuolatinį Europos Komisijos narį, atsakingą už sankcijų rengimo ir vykdymo priežiūrą, primygtinai skatinti ES šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates priderinti savo politiką prie bendros ES sankcijų politikos, baigti kurti Rusijos įšaldyto turto ES konfiskavimo teisinį režimą ir sukurti tarptautinį Rusijos agresijos sukeltos žalos atlyginimo mechanizmą kaip priemonę Ukrainai karo padarytai žalai atlyginti.
Priimta rezoliucija Seimas kreipiasi į ES ir NATO valstybes nares, ragindamas dėti maksimalias pastangas, inicijuojant visapusišką tarptautinę Rusijos izoliaciją, įskaitant, kiek tai susiję su jos naryste tarptautinėse organizacijose (Jungtinėse Tautose ir kt.), uždarant ir uždraudžiant su Rusijos valstybe susijusias institucijas, kurios gali būti išnaudojamos dezinformacijos ir propagandos sklaidai ar panašiais tikslais, apribojant Rusijos įtaką kitose srityse, įskaitant ekonomiką, finansus, mokslą, kultūrą, sportą, turizmą, socialinius tinklus ir pan.
Vyriausybė raginama įpareigoti strateginių prekių kontrolę atliekančias institucijas sukurti veikiantį nacionalinį kontrolės mechanizmą ir priemones, kurios užtikrintų ne tik dvejopo naudojimo prekių, bet ir galimai dvejopo naudojimo prekių arba jautrių technologijų, kurios gali būti panaudotos karinėms reikmėms, eksporto ir tranzito kontrolę.
Kas ir kaip formuoja gynybos pramonės ir inovacijų poreikį Lietuvoje? Kovo 20 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sudarytos Darbo grupės posėdžio metu buvo keliami svarbūs valstybės formuojami karo pramonės ir inovacijų poreikiai mūsų šalyje, aiškinamasi, kaip veikia sistema. Darbo grupės pirmininkas prof. Valdas Rakutis atkreipė dėmesį, kad šių dienų geopolitiniame kontekste, karo Ukrainoje akivaizdoje, itin svarbu turėti savos gynybos pramonės sistemą ir kokybišką bei tvarų valstybinį užsakymą. Būtina išsiaiškinti, koks yra gynybos pramonės potencialas, nustatyti trukdžius, su kuriais susiduria ši sritis, sutvarkyti ją įstatymu, kuris galėtų nurodyti kryptį ir kas būtų atsakingas už šios sistemos veikimą.
Susitikime buvo nagrinėjama, kaip galima visapusiškai išnaudoti vietinės pramonės potencialą, orientuotą į gynybos ir saugumo priemonių kūrimą ir jų gamybą. Remiantis NATO ir Europos Sąjungos valstybių įgyvendinimo pavyzdžiais, Lietuvai pats laikas susirūpinti, kad būtų visapusiškai išnaudojamas vietinės pramonės potencialas, orientuotas į gynybos ir saugumo priemonių kūrimą ir jų gamybą. Mokslinis ir gamybinis potencialas, Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė turi veikti išvien.
Aleksandro Stulginskio žvaigždės laureatai. Seimas nusprendė 2023 metų Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Česlovui Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui Ruslanui Stefančukui. Šį apdovanojimą numatoma įteikti 2023 m. gegužės 16 d.