Kovo 21 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje lankėsi Ekstremalios šviesos infrastruktūros Europos tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ELI ERIC) vadovybė. Organizacijos vadovai su ministerijos atstovais aptarė tolesnį bendradarbiavimą, galimybes kartu planuoti daugiau mokslinių veiklų bei pritraukti daugiau Lietuvos tyrėjų į ELI veiklas.
„Manome, kad Lietuva gali labiau įsitraukti į ELI veiklą ir netgi tapti viena iš lyderių ne tik mūsų infrastruktūros viduje, bet ir pasauliniame ar europiniame kontekste. ELI jau yra pripažinta Europos tyrimų infrastruktūra, tačiau kol kas turime palyginus mažą valstybių narių skaičių. Tai reiškia, kad Lietuva turi puikią galimybę daryti įtaką organizacijos veiklai“, – sakė ELI ERIC generalinis direktorius Allen Weeks.
Pasak jo, Lietuva jau pirmauja lazerių sektoriuje ir lenkia net didesnes Europos valstybes. Lietuva aktyviai įsitraukė kuriant ELI infrastruktūrą – Vilniuje atlikti moksliniai tyrimai itin prisidėjo prie organizacijos turimų stipriausių lazerių atsiradimo.
ELI yra mokslinių tyrimų infrastruktūra, turinti didelės galios ir ypač greitus lazerius. Pagrindinė organizacijos misija – suteikti prieigą mokslininkams ir verslui naudotis moderniausiais lazeriais išnaudojant unikalias ypatingai intensyvios šviesos suteikiamas galimybes. Organizacijoje vykdomi ekstremalios šviesos ir materijos sąveikos eksperimentai, kuriamos naujos lazerinės technologijos.
Lietuva ELI veikloje dalyvauja nuo 2020 m. ir yra viena iš šios organizacijos steigėjų ir narių. Pasak A. Weeks, ELI ERIC pasiruošusi padėti Lietuvai sukurti nacionalinę strategiją, kaip valstybė galėtų pilnai išnaudoti visas narystės organizacijoje teikiamas galimybes.
„Lietuvos lazerių sektorius itin pajėgus ir imlus mokslui, tačiau sektoriaus potencialą ir bendruomenės tarpusavio sinergiją dar labiau sustiprinti gali aktyvesnis įsijungimas į tarptautines veiklas. Dalyvavimas ELI suteikia Lietuvos mokslo ir verslo bendruomenei galimybes ir priemones naudotis galingiausiais Europoje lazeriais, modernia ir išvystyta infrastruktūra, mokslo ir inovacijų tinklais, vykdyti tarpdisciplininius mokslo ir lazerinių technologijų taikymo tyrimus ir skatinti šių technologijų perdavimą į rinką“, – sake švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Pasak viceministro, į ELI veiklą įsitraukti gali ir kitų sričių tyrėjai, nes organizacijos turimus lazerius taip pat galima panaudoti medicinos, medžiagotyros ir kitų mokslų srityse. Labai svarbu, kad mokslininkai žinotų apie visas jiems suteikiamas galimybes ir jomis pasinaudotų.
Ministerijos ir ELI ERIC atstovų susitikimo metu būtent diskutuota, kaip organizacija galėtų pritraukti daugiau Lietuvos mokslininkų ir verslo įmonių bei paskatinti juos naudotis moderniausiomis ELI laboratorijomis ir kita infrastruktūra. Organizacija siekia apmokyti jaunus Lietuvos tyrėjus, vėliau grįšiančius dirbti atgal į tėvynę, taip pat organizuoja vasaros stovyklas aukštųjų mokyklų studentams, norintiems įgyti reikšmingos patirties lazerių sektoriuje.
G. Jakštas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokslas susiduria su žmogiškųjų išteklių iššūkiais. Vienas iš jų – tai, jog nedaug abiturientų renkasi laikyti fizikos egzaminą. Juos labiau paskatinti galėtų susipažinimas su įvairesnėmis šios srities galimybėmis, tarp jų ir ELI veikla.
„Lietuvos regionuose kuriame STEAM centrus, kad kuo daugiau jaunimo sudomintume šia sritimi dar mokyklos suole. Tačiau jauniems žmonėms svarbu pamatyti, kokių dar galimybių jie turi, jei pasirenka karjerą fizikos ir kitų gamtos bei tiksliųjų mokslų srityje“, – sakė G. Jakštas.
Kovo 21–22 d. Vilniuje vyksta ELI ERIC generalinės asamblėjos – pagrindinės ELI sprendimų priėmimo platformos – posėdis. Jo metu planuojama aptarti ELI plėtros planus, finansinę ir organizacinę veiklą, naują biudžetą bei sprendimus dėl organizacijos padalinių integracijos, mokslo vertinimo politikos.