Modernus miestas neįsivaizduojamas be kokybiškų švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo saugumo ir kitų paslaugų gyventojams.
Šios paslaugos užtikrina miesto gyventojų ir svečių gyvenimo kokybę, todėl nuo jų efektyvumo priklauso ir miesto ateitis – ar gyventojai norės jame gyventi ir kurti, ar norės, kad jų vaikai čia gyventų ateityje. Tai paslaugos, kurių kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo jas teikiančių specialistų: mokytojų, gydytojų, policininkų, gaisrininkų ir kitų profesionalumo. Šių profesijų atstovams keliami labai aukšti reikalavimai: jie turi greitai reaguoti į kylančias grėsmes, gelbėti gyvybes, ugdyti vaikų vertybes, pilietiškumą ir t. t.
Vilnius susiduria su šių profesijų specialistų trūkumu. Trūksta daugiau nei 200 mokytojų ir jų padėjėjų, daugiau negu 130 medicinos darbuotojų ir per 500 policijos pareigūnų Vilniaus regione. Didžiausias specialistų trūkumas yra Vilniaus mieste. Kyla natūralūs klausimai: kodėl sostinėje – augančiame ir klestinčiame mieste – ir aplinkiniuose rajonuose trūksta šių specialybių atstovų, kokios priežastys lemia specialistų nenorą dirbti minėtose srityse ir kaip šią problemą spręsti? Kiekviena sritis pasižymi savo specifika, tačiau, nagrinėdami specialistų trūkumo priežastis, galime išskirti ir bendrus aspektus, kurie rodo, kad tai – ne vienos atskiros profesijos problemos, bet ir bendros viešojo sektoriaus veiklos spragos.
Panagrinėkime švietimo specialistų trūkumą. Pažymėtina, kad vaikų švietimo kokybė yra viena pagrindinių dedamųjų, kuriant valstybės socialinį kapitalą. Kitaip tariant, tai, kiek pažangi bus valstybė ateityje, kiek ji turės aukšto lygio specialistų, kuriančių pridėtinę vertę, ar net šalies gynėjų karo atveju, priklauso nuo kokybiškos švietimo sistemos. Bet kuri sistema, ne išimtis ir vaikų švietimo, yra kompleksinė. Joje esančios spragos – tarpusavyje susijusios ir reikalauja kompleksinių sprendimų. Vaikų švietime labai svarbus vaidmuo tenka mokytojui. Iš mokytojo tikimasi profesionalumo, aukštos moralės. O jei artima vaikui aplinka nesugeba diegti pagrindinių vertybių, lūkesčiai mokytojui dar labiau išauga.
Vilniuje mokinių skaičius nuolat auga: 66 392 – 2015–2016 mokslo metais, 71 418 – 2018–2019 m. m., 78 567 – 2020–2021 m. m. Tikimasi, kad tokia tendencija išliks. Vilniuje 2021 m. vidutinis mokytojo amžius buvo beveik 51 metai ir jis vis didėja. Didelė dalis pedagogikos studentų nebaigia studijų, o pastaraisiais metais iškart po studijų baigimo pagal įgytą pedagogo profesiją pradėjo dirbti mažiau nei 15 proc. absolventų. Taigi jau šiuo metu mokytojų labai trūksta. Dabar dirbantys greitai išeis į pensiją, o vaikų skaičius nuolat auga. Todėl prognozuojama, kad esamas mokytojų trūkumas turėtų tik didėti.
Išskirtos kelios pagrindinės specialistų trūkumo priežastys, mažinančios norą dirbti mokytoju, tačiau jos yra būdingos ir kitoms profesijoms viešųjų paslaugų sektoriuje: 1) profesinis savęs realizavimas ir darbo sąlygos; 2) materialiniai aspektai (darbo užmokesčio dydis, kelionės į darbą išlaidos ir t. t.).
Profesinis savęs realizavimas (savo veiklos įprasminimas) ir darbo sąlygos yra labai svarbios viešajame sektoriuje, kur atlyginimai visada bus mažesni negu versle. Prieš kelerius metus atlikti mokytojų darbo sąlygų ir motyvacijos tyrimai parodė, kad pirmenybė teikiama sveikam emociniam fonui – pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstai, mokytojo teises apsaugančiai lyderystei ir organizacinei kultūrai. Neigiamai vertinamas biurokratizmas ir perteklinė mokytojų veiklos kontrolė. Patys mokytojai pabrėžė, kad per didelė administracinė našta riboja jų galimybes daugiau laiko skirti tiesioginiam darbui, formuoja nuolatinės kontrolės ir nepasitikėjimo mokytoju jausmą.
Mokytojams turėtų būti sudaromos sąlygos gauti nemokamas anonimines teisininko ir psichologo konsultacijas, susijusias su tiesioginiu pedagoginiu darbu, didinti mokytojų galimybes dalyvauti, sprendžiant mokyklos ir visos savivaldybės mokytojų reikalus. Apklausose dalyvavę mokytojai tarp motyvacinių veiksnių paminėjo į mokyklos bendruomenę įsiklausantį švietimo įstaigos vadovą, veiksmingą administravimą, aiškią ir skaidrią etatų ir krūvių formavimo politiką. Mokytojų motyvacijai yra labai svarbios ir kokybišką darbą užtikrinančios sąlygos, mokytojų padėjėjų, ypač dirbant su specialių poreikių turinčiais vaikais, etatų didinimas.
Išsakyti mokytojų lūkesčiai yra pagrįsti ir kitų įstaigų ar kompanijų darbuotojams gali pasirodyti netgi savaime suprantami. Mokytojus kokybiškai dirbti motyvuotų net ir klasėje esantis kompiuteris, tinkamas nuotoliniam darbui, neribotos galimybės naudotis spausdintuvu, kiekvieną mėnesį skiriamas biudžetas kanceliarinėms ir kitoms mokymo procesui reikalingoms priemonėms įsigyti.
Tyrimai parodė viešojo sektoriaus specialistų veiklos svarbos pripažinimo ir padėkos už darbą svarbą. Mokytojų įvertinimas tiek vadovybės, tiek savivaldybės administracijos lygmeniu turėtų būti savaime suprantamas dalykas, tačiau iš tyrimų aiškėja, kad to trūksta. Mokytojų nuomone, ir mokyklų vadovai ne visada objektyviai vertina jų pasiekimus. Reikia didesnio savivaldybės administracijos įsitraukimo į šią sritį. Tyrimai atskleidė, kad mokytojai labai vertina bendravimo su kolegomis sąlygas tiek pačioje švietimo įstaigoje, tiek už jos ribų (laisvalaikiu, bendruose išvažiuojamuosiuose renginiuose), galimybes susitikti su kolegomis iš įvairių kitų šalių bendruose kultūriniuose ir profesiniuose, gerosios patirties mainų renginiuose.
Aktualūs klausimai, susiję su viešojo sektoriaus specialistų darbo užmokesčiu ir kitais materialiniais aspektais. Kalbant apie mokytojo darbo užmokestį, reikia atkreipti dėmesį, kad jis nustatomas nacionaliniu mastu, tačiau suprantama, kad pragyvenimo Vilniuje išlaidos ryškiai skiriasi nuo, pavyzdžiui, išlaidų Rokiškyje. Vilniuje išaugusi būsto kaina labai riboja galimybę jį įsigyti arba nuomoti. Kelionė į darbą taip pat reikalauja papildomų išlaidų, nes didžioji dalis Vilniaus mokytojų gyvena 9 km ir didesniu atstumu nuo darbo vietos. Mokytojo atlyginimas Vilniuje ar kitame mieste nelabai skiriasi, o išlaidos namų ūkiui yra daug didesnės. Šie ir kiti materialiniai barjerai ypač svarbūs jauniems viešojo sektoriaus specialistams, kuriantiems šeimas. O ką ir kalbėti apie daugiavaikes šeimas. Siekiant sudaryti palankesnes darbo sąlygas, būtina į tai atsižvelgti.
Remiantis gerąja patirtimi (paminėtini Vokietijos, Austrijos atvejai), rekomenduotina inicijuoti ir vystyti municipalinio būsto programas. Nereikėtų municipalinio būsto painioti su socialiniu, nes jo paskirtis yra kita. Municipalinis būstas – tai būstas, kurį savivaldybė už specialią kainą nuomoja miestui reikalingiausių profesijų specialistams. Kompensacija už kelionę į darbą ir galimybė nemokamai parkuoti automobilį prie darbovietės taip pat mažina mokytojams tenkančią naštą. Pažymėtina, kad dalis savivaldybių jau taiko viešojo transporto lengvatų mokytojams programas.
Kokybiško švietimo pagrindas – kompetentingas ir konkurencingą atlygį gaunantis mokytojas. Atsižvelgiant į pragyvenimo Vilniuje išlaidas, kurios yra ryškiai didesnės nei kituose Lietuvos miestuose, siūloma svarstyti galimybę Vilniaus miesto mokytojams prie valstybės garantuojamo darbo užmokesčio pridėti finansinę paskatą.
Mokytojų atvejis iliustruoja spragas ir kitose viešojo sektoriaus srityse. Tik kompleksiškai nagrinėdami viešojo sektoriaus, kaip sistemos, problemas (šiuo atveju didėjantį mokytojų, gydytojų, policininkų ir kitų viešųjų paslaugų specialistų trūkumą), galime nustatyti jų priežastis. O darydami kompleksinį poveikį šioms priežastims, spręsime ir specialistų trūkumo keliamus iššūkius. Autorius yra MRU Viešojo administravimo instituto direktorius
Šaltiniai:
1. Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus pokytis. Švietimo valdymo informacinės sistema. http://svis.emokykla.lt/pedagogai/ [2020 08 05]
2. Vidutinis mokytojo amžius pagal vietovę. Švietimo valdymo informacinės sistema. http://svis.emokykla.lt/pedagogai/ [2020 08 05]
3. STRATA. Pedagogų darbo jėgos prognozavimas Lietuvoje: galutinė projekto ataskaita, 2018. https://strata.gov.lt/images/pedagogai/Pedagogu-darbo-jegos-prognozavimas-Lietuvoje-v1.pdf.
4. Andrius Stasiukynas: Mokytojus ne tik sveikinkime, bet ir motyvuokime. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/andrius-stasiukynas-mokytojus-ne-tik-sveikinkime-bet-ir-motyvuokime-18-1387034?copied.