Neseniai įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė teikia unikalią galimybę sujungti biomedicinos mokslą, specialistų rengimą ir medicininę praktiką, siekiant aukštesnės paslaugų kokybės.
Universitetinis statusas įpareigoja visapusiškai pažvelgti į sveikatos apsaugą, išplečia mokslo, studijų ir praktikos galimybes, atverdamas jų vienovės mechanizmą. Tai sujungia visų trijų sričių sinergijos sukuriamus naujus pajėgumus ir išplečia galimybes didinti visos sistemos efektyvumą. Ši kryptis yra tiesiogiai susijusi su Europos Sąjungos vykdoma ekosistemų kūrimo ir „Žaliojo kurso 2030” plėtros politika.
Norėdami atsakyti į klausimą: Kaip tai atsilieps Vakarų Lietuvos piliečių sveikatos apsaugai?, glaustai apžvelkime šias tris universitetinės raidos sritis.
- Mokslas. Nepakanka į biomedicinos mokslą žvelgti tradiciškai – tik kaip į naujų technologijų įsigijimą ir jų diegimą į klinikinę praktiką. Kad galėtume pirkti naujas technologijas, reikia didelių finansinių išteklių, kurie turėtų būti paskirstomi racionaliai. Mokslas reikalauja atverti naujus, dar neištirtus reiškinius, o tam reikia originalaus, nestandartinio klinikinio mąstymo, įvairiapusiškų medicininių įgūdžių ir kompetencijų.
- Studijos. Tokie įgūdžiai ir kompetencijos yra ugdomi universiteto klinikose, kuriose studijuojantiesiems sudaromos sąlygos ne tik susipažinti su teorinėmis žiniomis, bet ir, prižiūrint labiau patyrusiems kolegoms, tiesiogiai įsitraukti į praktinį biomedicininį mokslinį darbą. Tai leidžia ne tik pagilinti teorines žinias, bet ir geriau parengti studentus darbui su pacientais.
- Praktinė veikla. Siekiant proveržio Vakarų Lietuvos gyventojų praktinės sveikatos apsaugoje, nepakaks „nugriauti tvoras tarp gydymo įstaigų“ ir sujungti tris ligonines į bendrą instituciją. Ligoninių sujungimas leistų racionaliau panaudoti materialinius išteklius ir specialistus, tačiau nepagerintų sveikatos apsaugos situacijos iš esmės. Todėl reikia naujo universalaus požiūrio, kuris leistų sujungti į vieną kompleksą turimų visuomenės sveikatos išteklių tausojimą, platesnį sveikatos stiprinimo galimybių panaudojimą ir ankstyvą susirgimų diagnostiką bei efektyvų gydymą, pagrįstą biomedicinos mokslo naujovėmis. Tai galima įgyvendinti, tik glaudžiai bendradarbiaujant Vakarų Lietuvos visuomenės savivaldos struktūroms, universiteto mokslininkų, dėstytojų ir gydymo įstaigų specialistų bendruomenėms. Todėl naujos universitetinės ligoninės įsteigimui tenka ypač svarbus vaidmuo.
Tikimės, kad naujoji jungtinės įstaigos vadovybė atskleis perspektyvas, kurios atsiveria Vakarų Lietuvos gyventojams, kai greta Kauno Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto Santaros klinikų, Klaipėdoje pradeda veikti trečioji universitetinė ligoninė Lietuvoje. Naujasis Klaipėdos universitetinės ligoninės logotipas atspindi visas tris jos raidos kryptis: horizonto linija simbolizuoja naujas, dar neatvertas mokslo platybes; atversta knyga kalba apie kompetentingų specialistų parengimą; žuvėdros skrydis skatina mąstyti apie sveiką ir laimingą gyvenseną.
Prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis
Autorius yra Klaipėdos universiteto profesorius