2022 m. parengtame Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte konstitucinis statusas išlaikomas mažiau nei konstituciniu nevadintame dabartiniame Valstybinės kalbos įstatyme.
Projekto 5.3, 6.2, 9.1, 11.1 ir 17.2 straipsniais leidžiama sumažinti konstitucinį valstybinės kalbos statusą. Parašymas „Dokumentai gali būti sudaromi lietuvių ir šalims priimtina užsienio kalba“ gali būti suprantamas dvejopai: dokumentai sudaromi abiem kalbomis arba tik viena iš jų. Juridinių asmenų pavadinimus jau leidžiama sudaryti ir „ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis ar skaitmenimis“ (15 str.), neoficialiai numatoma naikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (18 str.), neminima ir asmenvardžių rašyba dokumentuose. Dalį šių problemų 2023 m. sausio 25 d. išvadoje paminėjo ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Ieškoma Seimo narių palaikymo balsų tomaševskininkų „pataisytam“ Asmenvardžių rašybos dokumentuose projektui, kuris leistų pirmą kartą Lietuvos Respublikoje asmenvardžius rašyti ne valstybine lietuvių kalba visomis lotyniško pagrindo raidėmis. 2022 m. gruodžio 15 d. Seime šiam projektui pritarti pritrūko 13 balsų: 47 Seimo nariai balsavo „už“, tik 27 – „prieš“, o 33 susilaikė. Derinami keli Tautinių mažumų įstatymo projektai. Pažeidžiant Konstitucijos 10 ir 14 straipsnius, Lietuvoje vėl bandoma įvesti teritorinę autonomiją su „regionine“ kalba.
Habil. dr. Kazimieras Garšva
Autorius yra habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris