1953 m. vasario 20 d. Detmolde, Vokietijoje mirė lietuvių filosofas ir rašytojas Vydūnas.
1936 m.
Frontui priartėjus prie Tilžės, po ilgų klajonių jis 1946 m. atsidūrė Detmolde. Lietuvių kultūros bendruomenė jo ieškojo, o suradusi pasiūlė apsigyventi šiame mieste. Vydūnui buvo pasakyta, kad čia ramu, karas nedaug ką sunaikino. Pagaliau jis rado prieglobstį britų ginkluotųjų pajėgų namuose, skirtuose „perkeltiesiems asmenims“ (šiandien „Burse“ pastate Wiesenstraße 5).
Tačiau pokario metais šis pastatas buvo smarkiai apgadintas netoli sprogusios aviacinės bombos. Vydūnas čia gyveno itin kukliomis sąlygomis. Per čia praleistus mėnesius jis išvertė „Bhagavad Gita“ iš senovės Indijos sanskrito į lietuvių kalbą. Vydūno tikslas buvo įrodyti, kad jo gimtoji, taip pat latvių ir senoji prūsų kalbos yra kilusios iš sanskrito. Šiandien jo kūryba gali būti suprantama kaip lietuvių, latvių ir prūsų indoeuropietiškos kilmės įrodymas. Vydūno kūryba ypač svarbi bendrai lietuvių, latvių ir prūsų tapatybei.
1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, poeto palaikai Blomberger Straße kapinėse buvo ekshumuoti ir perlaidoti Klaipėdos krašte prie Rambyno esančiose lietuvių tautinėse kapinėse. Iškilaus kūrėjo atminimui 2013 m. gegužės 10 d. buvo atidengta memorialinė lenta. Poeto atminimą įamžina ir marmurinio biusto bronzinė kopija, padovanota Lietuvos Vyriausybės ir įrengta šalia „Burse“ namų. Kunigo Miroslavo Danio rūpesčiu šių metų vasario 20 d. prie Vydūno atminimo lentos Detmolde padėtas vainikas. Parengta pagal Miroslavo Danio pranešimą. Šaltinis: Voruta.lt