Beatričė Kleizaitė-Vasaris

1925 01 03 – 2023 03 28

51 In meoriam Beatričė Kleizaitė Vasaris
Beatričė Kleizaitė-Vasaris

Lietuvių dailėtyrininkė, teatro, kultūros veikėja Vasaris Beatričė, Kleizáitė‑Vasaris (iki 1972 m. – Kerbelienė) gimė 1925 m. sausio 3 d. Kaune, mirė 2023 m. kovo 28 d. Vilniuje.

1941–1944 m. studijavo Kauno didžiojo teatro Dramos studijoje. Vėliau, 1945–1948 m., – Romos universitete meno istoriją. Dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Romoje. 1948 m. išvyko į Argentiną, 1958 m. – į Kanadą, vėliau – į Jungtines Amerikos Valstijas. Studijavo Browno, Rod Islando universitetuose, įgijo dramaturgijos bakalauro, anglų kalbos ir literatūros bei bibliotekininkystės magistro diplomus. Bostono koledže įgijo ispanų kalbos ir literatūros magistro laipsnį. 1970–1972 m. studijavo Tuftso universiteto doktorantūroje dramaturgiją. Dirbo bibliotekininke, 1971–1985 m. – bibliotekų direktore, dėstė dramą ir ispanų kalbą Rocklando (Masačusetso valstija) mokyklose. Buenos Airėse, Monrealyje bei Bostone subūrė lietuviškas teatro trupes ir joms vadovavo.

1991 m. grįžo į Lietuvą. Tapo 1993 m. įkurto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondo pirmininke. 1996 m. šio fondo rūpesčiu Vilniuje pastatytas V. Kašubos sukurtas Lietuvos karaliaus Gedimino paminklas. B. Vasaris pastangomis į Lietuvą parvežti V. Kašubos, A. Galdiko,
V. Igno, kitų užsienio lietuvių kūriniai.

Parašė monografijas „Lietuvių dailininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovėse“ (2003), „Albinas Elskus: grožio ir vizijos dailininkas“ (2009), angelologijos studiją „Angelai“ (2011). Padovanojusi Anykščiams savo sukauptą angelų kolekciją (tapybos, grafikos, skulptūros ir tautodailės kūrinių), davė pradžią Angelų muziejui. Marijampolei padovanojo daugiau kaip 300 dailės kūrinių kolekciją. Jos pagrindu 2014 m. įkurta
B. Kleizaitės‑Vasaris menų galerija.

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.