Lietuvos matininkų asociacija (LMA), vienijanti Lietuvos matininkus, geodezininkus, žemėtvarkininkus, kartografus, geoinformatikus, lygiai prieš dešimt metų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu įteisinti Lietuvos matininkų profesinę dieną, kurios data sutaptų su Europos matininko diena.
O kovo 21 d. visas pasaulis oficialiai mini Pasaulinę geodezininko ir matininko dieną.
Lietuvos matininkai ir visų su žemės matavimais susijusių profesijų atstovai visais istoriniais laikotarpiais, pradedant Lietuvos karalystės ir baigiant naujausiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laikais, atliko didžiulius darbus, turėjusius lemiamos įtakos valstybės kūrimui ir išsaugojimui, modernėjimui ir ekonominei pažangai. Matininkų profesijos oficialiu gimtadieniu pagrįstai galima laikyti 1566 metus, kai buvo priimtas Antrasis Lietuvos Statutas ir matininkas atsirado Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisyne. Trečiojo Lietuvos Statuto (1588 m.) IX skyriuje surašyta matininko (pakamarės) priesaika. Nedaugelis valstybių gali didžiuotis tokia ilga ir garbinga matininkų profesijos istorija.
Įvykdžius XVI a. valakų reformą, LDK sustiprėjo ekonomiškai ir viena pirmųjų valstybių įgyvendino žemės apskaitą, kuri yra šiuolaikinio Nekilnojamojo turto kadastro pirmtakė. Vėlesniais Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ir carinės Rusijos valdymo laikais buvo tęsiami žemės apskaitos ir pertvarkymo darbai, pavyzdžiui, Stolypino žemės reforma, vykdyta Lietuvoje 1907–1914 m.
1613 metai yra reikšminga data ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kartografijos ir geografijos istorijoje. Tais metais Lietuvos didiko, geografijos mylėtojo Radvilos Našlaitėlio pastangomis ir darbu buvo sudarytas ir išleistas vienas tiksliausių tuo metu LDK žemėlapių. XIX a. pirmoje pusėje įgyvendintas vienas didžiausių ir įspūdingiausių bandymų ištirti ir nustatyti Žemės dydį ir formą – sudaryta Struvės lanko trianguliacijos grandinė. Darbus organizavo Tartu universiteto astronomas ir geodezininkas F. G. V. Struvė. Sudarant Struvės lanką, bendradarbiavo 10 šalių specialistai, tarp jų ir Vilniaus universiteto žymūs geodezininkai bei astronomai. XIX a. tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas. Visą šimtmetį jo matavimo rezultatais naudotasi kartografuojant ir tikslinant Žemės formos parametrus. 2005 m. Struvės lanko punktai, kurių Lietuvoje – 3 (Gireišiai, Meškonys ir Paliepiukai), įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Ypač svarbiu Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpiu po Pirmojo pasaulinio karo įgyvendinta milžiniško masto žemės reforma (kaimų skirstymas į vienkiemius, dvarų reforma, žemės skyrimas savanoriams ir bežemiams), kuri tęsėsi iki pat Rusijos okupacijos 1940 m. Be žemės reformos, buvo atlikti svarbūs nepriklausomai ir suvereniai valstybei kartografavimo, sienų nustatymo ir geodezinio pagrindo sudarymo darbai. Didžiulius Lietuvos teritorijos kartografavimo darbus atliko kariniai topografai.
Nemėžio sen.
Profesinė veikla nenutrūko ir sovietiniu laikotarpiu. Išugdytas mokslininkų ir specialistų potencialas, kuris tapo atrama 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, įgyvendinant didžiulius žemės santykių pertvarkymo, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus. Po nepriklausomybės atkūrimo visose geomatavimų srityse atlikti neregėto masto ir svarbos Lietuvos valstybei darbai. Geodezininkai, topografai, kartografai kūrė valstybingumo pamatus, nustatant ir įteisinant Lietuvos valstybės sienas, kuriant geodezinį kartografinį pagrindą ir prisijungiant prie Europos bendro geodezinio tinklo, sudarant visos teritorijos lietuviškus topografinius žemėlapius. Už šiuos darbus ne vienas specialistas ir mokslininkas įvertintas aukščiausio laipsnio valstybės apdovanojimu ir Lietuvos mokslo premija.
Geodezininkai, žemėtvarkininkai ir matininkai atliko neregėto masto žemės nuosavybės atkūrimo darbus. Nekilnojamojo turto kadastro specialistai, kartu su teisininkais, geoinformatikais, turto vertintojais sukūrė vieną iš moderniausių pasaulyje nekilnojamojo turto registro ir kadastro bei vertinimo sistemų, be kurių būtų neįmanoma efektyvi nuosavybės teisių ir investicijų apsauga, kreditų ir nekilnojamojo turto rinkų bei mokesčių sistemos funkcionavimas. Geomatavimų ir geoinformatikos specialistai sukūrė daugiafunkces geoinformacines sistemas ir didžiulės apimties geoerdvinius duomenis, be kurių šiais laikais neįmanomas efektyvus valstybės valdymas ir administravimas, ekonomikos funkcionavimas, teritorijų plėtra, susisiekimo, transporto ir kitos infrastruktūros vystymas, aplinkos stebėsena, žemėtvarka, miškotvarka ir kraštotvarka, žemės ūkio administravimas, ekstremalių situacijų ir stichinių nelaimių valdymas, neatidėliotinos pagalbos, nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos organizavimas ir t. t.
Geomatavimai ir geoerdvinė informacija turėjo ir turi milžiniškos svarbos valstybės ekonomikai ir saugumui. Visi šie didžiuliai darbai nebūtų įgyvendinti be geomatavimų ir giminingų profesijų specialistų bei mokslininkų nuoširdaus darbo renkant, sisteminant ir tvarkant geoerdvinius duomenis, be jų pasišventimo profesijai.
JAV kongresas 2008 m. balandžio 9 d. priėmė nutarimą dėl matininkų (angl. Land Surveyors) profesinių nuopelnų šaliai pripažinimo, „pagerbiant profesionalius matininkus ir pripažįstant jų nuopelnus visuomenei“, ir nacionalinės profesijos savaitės įteisinimo, „atsižvelgiant į tai, kad trečios kovo savaitės įteisinimas, kaip Nacionalinės matininkų savaitės, būtų tinkama duoklė visiems matininkams“.
Sekdama JAV pavyzdžiu, Europos geodezininkų ir matininkų taryba (angl. The Council of European Geodetic Surveyors, CLGE) paskelbė Europos matininko dieną, kuri kasmet skiriama vienai iš šviesių asmenybių, susijusių su profesija. Šiais metais ši diena skirta dviem prancūzų matematikams, astronomams, geodezininkams Žanui Batistui Delambrui (Jean-Baptiste-Joseph Delambre) ir Pjerui Mešenui (Pierre-Francois-Andre Mechain).
Matininko profesija apima daug veiklų ir taikomųjų sričių. Tarptautinės matininkų organizacijos (angl. International Federation of Surveyors, FIG) apibrėžimas skelbiamas https://fig.net/index.asp, todėl nėra paprasta šią profesiją apibrėžti vienu bendru žodžiu. Anglų kalboje vartojamas bendras žodis „surveyor“ (kilęs iš žodžių „stebėti“, „tyrinėti“, „apklausti“), tačiau lietuvių kalboje žodis „matininkas“ naujausiais laikais suprantamas daug siauriau (žemės ribų matavimai). Prancūzų kalboje žodis „geometer“ turi panašią prasmę.
Tikime, kad JAV kongreso priimta rezoliucija yra sektinas pavyzdys Lietuvai, kurioje geodezininkų ir matininkų veikla turi gerokai ilgesnę istoriją, kuria galima didžiuotis.
Valdas Urbanavičius
Autorius yra Lietuvos matininkų asociacijos narys.