Gintaras Valinčius paskirtas Lietuvos mokslo tarybos pirmininku. Kovo 16 d. Seimas pritarė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės siūlymui Gintarą Valinčių nuo kovo 20 d. skirti Lietuvos mokslo tarybos pirmininku 5 metų kadencijai.
Prisistatydamas Seimo nariams, G. Valinčius išdėstė savo viziją: „Lietuvos mokslo taryba turi sutelkti geriausius šalies protus ir veikti kaip svarbi valstybės institucija, skirta žinojimo ir mokslo, žinių horizonto plėtimui. Ši institucija turėtų reikšmingai prisidėti prie dinamiško mūsų šalies vystymosi, ypač švietimo, piliečių ir sveikatos inovacijų srityse, taip pat tvarios, aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, veikiančios darnoje su aplinka, kūrimo. Ekonomikos, kuri kurtų mūsų šalies materialinę ir socialinę gerovę ir leistų puoselėti šalies kultūrą. Be jokios abejonės, Lietuvos mokslo taryba vykdys pagrindinius savo misijos punktus: užtikrins kokybišką ekspertinę veiklą visais mokslo ir technologijų plėtros klausimais, formuos palankią mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros bei inovacinės veiklos aplinką ir užtikrins, veiks taip, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojami tik aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai bei efektyviai ir nuolat būtų vykdomas mokslinių rezultatų perdavimas visuomenei.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užmojai mažų klasių draudimu neapsiriboja, kitas taikinys – mažos bendruomeninės mokyklos. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti, kad mokymo lėšos būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų visoms švietimo tiekėjų tinkle esančių mokyklų klasėms, proporcingai faktiniam vaikų skaičiui mokinių sraute. Pasak frakcijos seniūno pavaduotojos Laimos Nagienės, ši tvarka, kurią Vyriausybė patvirtino praėjusių metų vasaros pabaigoje, itin skaudžiai palies mažas, ne pelno siekiančias bendruomenines mokyklas.
Parlamentarės nuomone, sistemiškai aiškinant Švietimo įstatymą, įstatymų leidėjo tikslas, skirtingai negu ūkio lėšų atveju, yra skirti mokymo lėšas visoms švietimo tiekėjų tinkle esančioms institucijoms. O Vyriausybės kompetencija, pasak L. Nagienės, yra šias lėšas mokykloms apskaičiuoti, paskirstyti ir nustatyti jų naudojimo tvarką.
Prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pažymi, kad pelno nesiekiančios nevyriausybinės organizacijos gali tapti pagalbininkėmis savivaldybių ir valstybinėms mokykloms, nes savo darbe remiasi alternatyviomis ugdymo sistemomis, o kai kurios iš jų yra orientuotos darbui su specialiųjų ugdymo poreikių vaikais, tad dera jas stiprinti ir pagalvoti apie išskirtinį jų finansavimą.
Yra abejotini Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymai bei pozicija optimizuoti švietimo tiekėjų tinklą, pirmenybę teikiant didelėms mokykloms ir didelėms klasėms. Anot L. Nagienės, moksliniais tyrimais pagrindžiama, kad užsienio valstybėse geresni rezultatai yra pasiekiami mažose klasėse, kuriose įmanoma nustatyti vaiko ugdymosi poreikius ir laiku į juos atsiliepti. V. Targamadzė atkreipia dėmesį, kad optimizavimo plane numatytas reikalavimas vienuoliktos klasės sraute turėti 21 mokinį, o vėliau – net 31, nėra aiškiai pagrįstas (nebent finansiniais skaičiavimais). „Tai nukreipta ne tik į kaimiškų vietovių ir miestelių gimnazijų naikinimą, bet ir į regionų silpninimą. Be to, tai gali turėti neigiamą poveikį mokinių mokymuisi. Primename, kad mokymasis privalomas iki 16 metų“, – sako Seimo narė. Dėl švietimo tinklo optimizavimo 2022 m. gegužę kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Skundas priimtas nagrinėti.
Pratęsta nepaprastoji padėtis. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė išreiškė viltį, kad tai jau yra paskutinis toks Vyriausybės prašymas. Pasak premjerės, nepaprastąją padėtį siūloma pratęsti tiek, kiek reikėtų laiko priimti specialius teisės aktų pakeitimus ir jiems įsigalioti, tuomet tie įstatymai reguliuotų šias nuostatas bendrąja tvarka. Nepaprastoji padėtis galios iki gegužės 2 d. visame Lietuvos pasienio ruože prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi; pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje. Jos metu taikomos šios nepaprastosios priemonės:
1) valstybės rezervo naudojimas, siekiant užtikrinti tinkamas nuo karinės agresijos ir persekiojimo besitraukiančių užsieniečių priėmimo sąlygas; siekiant pašalinti kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai;
2) valstybės sienos apsaugos sustiprinimas, tam pasitelkiant Lietuvos kariuomenę;
3) užsieniečių, vykstančių pagal specialiąją tranzito schemą, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją vyksta laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba suderintų sąlygų;
4) užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas;
5) teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas įstatymų nustatyta tvarka.