2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės ir Diplomatų Lozoraičių metais. Priimtame nutarime pažymima, kad 2004 m. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES) ir NATO. Tai yra vienas pamatinių valstybės saugumo ir klestėjimo garantų, primenantis visuomenei apie fundamentalų lūžį geopolitikos bei saugumo srityse, Lietuvai tapus visaverte tarptautinių struktūrų, formuojančių šiuolaikinio pasaulio kontūrus ir atsakingų už jų stabilumą, dalimi.
1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Kaune pirmą kartą buvo surengta Lietuvos dainų šventė (tuomet – Dainų diena). „Ši šventė yra svarbi Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, pasižymi išskirtinėmis išraiškos formomis, suburia įvairių sričių ir kartų meno kolektyvus, ugdo visuomenės kūrybines galias, užtikrina tradicijų išsaugojimą ir tęstinumą“, − rašoma dokumente. Taip pat primenama, kad Dainų ir šokių šventė yra įrašyta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Skelbti 2024-uosius Diplomatų Lozoraičių metais sutarta atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. minimos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo Stasio Lozoraičio (1898–1983), vyresniojo, 125-osios gimimo metinės, o 2024 m. – Stasio Lozoraičio (1924–1994), jaunesniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone 100-osios gimimo metinės ir Lietuvos diplomatinio atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio (1929–2007) 95-osios gimimo metinės. „Trys Lozoraičių kartos nuosekliai dirbo Lietuvos valstybingumo baruose kuriant, įtvirtinant, išsaugant ir atkuriant Lietuvos valstybingumą per visą XX amžiaus Lietuvos istoriją“, − primena pasiūlymo iniciatoriai.
Laukiama siūlymų dėl atsakomybės už neteisėtą kūrinių platinimą skaitmeninėje erdvėje. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pradėjo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektų svarstymo procedūrą ir laukia piliečių pasiūlymų bei pastabų šiais klausimais.
Svarstomais pakeitimais siūloma Baudžiamojo kodekso 192 straipsnyje nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą kūrinio ar gretutinių teisių objekto padarymą viešai prieinamais kompiuterio tinklais (internete). Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnyje siūloma numatyti atsakomybę (baudą nuo 300 iki 3 000 eurų) už neteisėtą kūrinio naudojimą komerciniais tikslais. Administracinių nusižengimų kodekso 589 str. 8 punkto pakeitimu siūloma praplėsti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos funkcijas ir suteikti įgaliojimus surašyti administracinių nusižengimų protokolą nustačius administracinį nusižengimą elektroninėje erdvėje.
Siūlymus galima siųsti el. paštu iki balandžio 24 d. Asmuo, pateikęs pasiūlymą dėl įstatymo projekto, informuojamas apie gautą pasiūlymą, pranešama, kokiam pagrindiniam ir papildomam Seimo komitetui jis perduotas nagrinėti. Pasibaigus Seimo komiteto nustatytam pasiūlymų pateikimo laikui, visi raštu gauti pasiūlymai svarstomi Seimo komiteto rengiamuose klausymuose, į kuriuos gali būti kviečiami dalyvauti ir pasiūlymus pateikę asmenys.
Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas ir toliau mažėja. Balandžio 5 d. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna surengė spaudos konferenciją „Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas ir toliau mažėja. Ką turime daryti?“. Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas per paskutinius ketverius metus sumažėjo. Tokią išvadą padarė mokslinius tyrimus, susijusius su mokinių fiziniu aktyvumu, vykdantis Lietuvos sporto universitetas (LSU). Atsižvelgiant į tai, kad mokinių fizinis aktyvumas ir iki šiol buvo žemas, tai gali kelti vis didesnę grėsmę žmonių gerovei ir tapti rimta finansine našta valstybei ir visuomenei.
LSU yra Pasaulio aktyvių ir sveikų vaikų aljanso (Active Healthy Kids Global Alliance) narys ir jau antrą kartą, bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, parengė Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaitą (pirmoji ataskaita parengta 2018 m.). Ją rengiant, atlikta 5–17 metų amžiaus vaikų fizinio aktyvumo ir su juo susijusių rodiklių, literatūros, dokumentų šaltinių analizė.
Nacionalines ataskaitas rengė ir kitos 56 šalys. Su fiziniu vaikų ir jaunimo aktyvumu susiję Lietuvos rodikliai, lyginant su kitomis ataskaitas pateikusiomis pasaulio šalimis, yra vidutiniški. Geriausiai bendrasis fizinis aktyvumas vertinamas Danijoje, Suomijoje, Japonijoje, Slovėnijoje.
Seimas svarstys siūlymą įteisinti nacionalinę suaugusiųjų švietimo platformą. Seimas pradėjo svarstyti švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės pristatytas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti Individualių mokymosi paskyrų sistemą. Platformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas kryptingam suaugusiųjų mokymuisi, užtikrinant patogų aktualios informacijos pasiekimą, konsultavimą ir galimybes finansuoti mokymąsi vieno langelio principu veikiančioje sistemoje.
„Joje besimokantieji, o ateityje – ir įmonės, galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas, o kai kuriais atvejais – ir finansavimą mokymuisi, kuris bus nukreiptas į valstybei svarbias prioritetines sritis“, − pristatydama projektą, sakė J. Šiugždinienė. Pasak jos, platformoje užsiregistravęs asmuo galės valdyti asmeninę mokymosi paskyrą, rasti aktualią informaciją apie mokymosi galimybes, rinktis mokymosi programą. Ši sistema leis geriau koordinuoti valstybės skiriamas lėšas suaugusiųjų mokymuisi. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 25 d.
Konstitucinio Teismo pirmininku paskirtas prof. dr. Gintaras Goda. Seimas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teikimą, nusprendė Konstitucinio Teismo pirmininku paskirti šio teismo teisėją Gintarą Godą. Jis Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas 2017 m. kovo mėnesį, o šio teismo pirmininko pareigas laikinai ėjo nuo šių metų kovo 16 d.
G. Goda teisinį išsilavinimą įgijo Vilniaus ir J. V. Gėtės universitetuose. 1995 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1991 m. dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete, o nuo 2020-ųjų yra šio fakulteto partnerystės profesorius. Naujasis Konstitucinio Teismo vadovas G. Goda 1995–2002 m. buvo Teisės instituto moksliniu bendradarbiu, Lietuvos apeliacinio teismo, Teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento konsultantu. 1996–2002 m. ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas. 2002–2005 m. buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, nuo 2005 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.