Pabaiga. Pradžia – Nr. 5
T. L. Burattini 1655–1657 m. dalyvavo keliose diplomatinėse misijose Vienoje (Austrija) ir Florencijoje (Italijoje), o 1657 m. kartu su broliu – Lenkijos ir Švedijos kare. Karo su Rusija ir Švedija metu jis paskolino Abiejų Tautų Respublikos iždui 60 tūkst. auksinų. Ši suma atitinka 50 metų architekto algos sumą. 1658 m. T. L. Burattini buvo išnuomota karališkoji monetų kalykla Krokuvoje, kurioje buvo leista kaldinti monetas Lenkijai ir Lietuvai. Žaliavą savo kalykloms jis gabenosi iš Silezijos, tuomet priklausiusios Austrijai, Hamburgo ir Liubeko.
1659 m. Seimui nusprendus atidaryti naują kalyklą Lietuvos Brastoje (redakcijos pastaba: Brest-Litovske), T. L. Burattini suteikta teisė kaldinti varinius pinigus – soldus (šilingus). Jų vertė buvo tik 15 proc., lyginant su oficialiai deklaruota, ir nukaldinta apie 180 mln. Oficialiai deklaruotas kursas – 1 grašis atitiko 3 šilingus. 1 auksinas (oficialus pinigų skaičiavimo matas) atitiko 30 grašių arba 90 šilingų. Šie šilingai buvo praminti „buratinkomis“ (pagal kalyklos vadovo pavardę).
1660 m. T. L. Burattini buvo paskirtas Karaliaus dvaro finansų sekretoriumi. 1665 m. atidarytos dvi naujos pinigų kalyklos – Kaune ir Breste. 1659–1666 m. jis kaldino varines monetas Ujazdove prie Varšuvos, Vilniaus ir Bresto kalyklose. Buvo nukaldinta šilingų už 9 952 022 auksinų, tačiau realiai tai buvo 895 682 tūkst. šilingų. Dalį pelno pasiimdavo pinigų kaldintojai. T. L. Burattini vadovaujamose kalyklose nukaltų monetų averse po valdovo biustu yra jo inicialai – T. L. B. Kauno ir Marienburgo kalyklų produkcija pažymėta Georgo Frydricho Horno inicialais – G. F. H.
rastas Lenkijoje (plačiau – kitame numeryje)
1666 m. gruodžio 22 d. karalius Jonas Kazimieras Vaza įsakė visoje Respublikoje visoms kalykloms sustabdyti monetų kaldinimą. Taip bajorija siekė susidoroti su monetų kaldintojais. T. L. Burattini stojo prieš teismą. Teismas ne tik išteisino T. L. Burattini, bet ir pripažino valstybės skolą kaldintojui, siekusią 1,5 mln. auksinų. Kadangi Respublikos iždas neturėjo lėšų skolai sumokėti, teismo sprendimu T. L. Burattini buvo suteikta teisė papildomai nukaldinti savo reikmėms 1,5 mln. auksinų vertės varinių šilingų. Šios skolos grąžinimas tęsėsi daugelį dešimtmečių.
T. L. Burattini įsteigė astronominę observatoriją Ujazdove prie Varšuvos, o 1665 m. atrado Veneros dėmes. Laikoma, kad
T. L. Burattini sukūrė mikroskopą, išrado malūną, kuris pats laisto sodus. Jis bandė sukurti mašiną, kuri būtų naudojama ir gydant žmones. T. L. Burattini parašytas traktatas „Apie optiką“ buvo pripažintas to meto astronomų. Atvykęs į Krokuvą, jis naudojosi Stanislovo Pudlovskio (1597–1645) sukaupta Galilėjo Galilėjaus spaudinių ir nespausdintinių veikalų kolekcija. Paragintas G. Galilėjaus mokinio, Jogailos universiteto matematiko Stanislovo Pudlovskio, T. L. Burattini pradėjo rengti visuotinę matų sistemą, panašią į šiandienę tarptautinę vienetų sistemą (SI). Apie tai jis parašė knygoje „Misura universale (angl. Universal Measure), kuri buvo išleista 1675 m. Vilniuje, pranciškonų leidykloje italų kalba. Iki šių dienų išliko tik trys šios knygos egzemplioriai. Šioje matų sistemoje buvo ir ilgio matavimo vienetas – metras (lot. Metro Cattolico, angl. Catholic Metre). „Cattolico“ reiškia „universalusis“ ilgio vienetas. Jis atitiko svyruoklės ilgį, kurio periodas – viena sekundė. Jeigu lygintume su šiuolaikiniu ilgio etalonu, jis būtų lygus 1,01646 metro. Teigiama, kad T. L. Burattini pirmasis pasiūlė šį ilgio vieneto pavadinimą.
1675 m. leidinyje „La bilancia sincera“ T. L. Burattini nagrinėjo tauriųjų metalų svorius, patikslindamas G. Galilėjaus tyrimų išvadas. Šiame veikale jis aiškino, kaip patobulinti Archimedo svarstykles. Kartu su dviem mokslininkais (vienas jų jau minėtas Stanislovas Pudlovskis, kitas – italų kilmės patricijus Gircolamo), kuriuos sutiko Krokuvoje, T. L. Burattini įsteigė optikos dirbtuves, kuriose tyrė Veneros paviršiaus nelygumus, lygindamas su esančiais Mėnulyje. Jis pagamino lęšius mikroskopams ir teleskopams ir kelis jų davė kardinolui Leopoldui de Medičiui. T. L. Burattini pagaminti lęšiai buvo nepaprastai vertinami, o Gdansko astronomas Janas Hevelijus (1611–1687) savo teleskopams linzes užsakinėjo tik T. L. Burattini dirbtuvėse. Jam taip pat priskiriama skaičiavimo mašina, kurią padovanojo Didžiajam kunigaikščiui Ferdinando II, tačiau žinoma, kad ją sukūrė Samuel Morland.
Po T. L. Burattini mirties jo mokslinis palikimas buvo išsklaidytas. Dalį rankraščių ir instrumentų įsigijo Janas Hevelijus, o didžioji observatorijos įrengimų dalis atiteko karaliui Jonui III Sobieskiui.
Doc. dr. Judita Puišo