Balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo pristatyta knyga apie Vilniuje gyvenusią mokytoją Adelę Dirsytę.
Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė. Autoriaus
archyvo nuotr.
Knygos „Adelė Dirsytė. Slapta vaikų draugė“ autorės yra sesuo Danguolė Gervytė ir Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė. Ją išleido VšĮ „Artumos“ leidykla.
Adelė Dirsytė (1909–1955) studijavo Kaune, Lietuvos universitete, dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, dalyvavo ateitininkų veikloje, bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Sovietų okupacijos metais persikėlė į Vilnių, dirbo mokytoja gimnazijoje, amatų mokykloje. Antrojo pasaulinio karo metais organizavo pagalbą vargstantiesiems.
1946 m. kovo 6 d. Vilniuje A. Dirsytė buvo apkaltinta antisovietine veikla ir suimta (kartu su 10 žmonių grupe), 8 mėnesius žiauriai tardyta NKGB–MGB vidaus kalėjime. 1946 m. lapkričio 2 d. nuteista dešimčiai metų kalėti. 1955 m. mirė Chabarovsko krašte, kai buvo likę vos pora mėnesių iki tremties pabaigos. Mirė fiziškai ir dvasiškai nukankinta ligoninėje, po paskutinių tremties metų griežčiausio režimo lageriuose, kur buvo alinama ne tik sunkiu darbu, bet ir tardymais. Nėra žinoma jos palaidojimo vieta, ji taip ir negrįžo į Lietuvą.
Tremtyje A. Dirsytė surinko tremtinių maldas į pasaulyje žinomą maldaknygę „Marija, gelbėki mus“. Po mirties, 1999 m., Adelė Dirsytė apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu. 2000 m. įrašyta į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą), kurį šv. Jonas Paulius II iškilmingai paskelbė 2000 m. gegužės 7 d. Romos koliziejuje.
Dr. Raimundas Kaminskas