40-ies metų mokslinio ir pedagoginio darbo jubiliejus
Iškilus mokslininkas chemikas, profesorius habilituotas daktaras Aivaras Kareiva – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, valstybinių mokslo premijų laureatas, mokslinių knygų autorius, užsienio mokslų akademijų narys, daugelio tarptautinių kongresų ir konferencijų dalyvis, Teodoro Grotuso fondo prezidentas ir valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas šiomis dienomis mini savo keturiasdešimties metų mokslinio ir pedagoginio darbo sukaktį.
A. Kareiva, kilęs iš Lazdijų rajono, dar Alytaus vidurinėje mokykloje susidomėjo chemijos mokslu. Baigęs mokyklą, stojo studijuoti Vilniaus universitete, kurį 1983 m. baigė, įgydamas chemiko, dėstytojo kvalifikaciją. Talentingas jaunuolis pasirinko mokslinės karjeros kelią – dirbti neorganinės chemijos srityje. 1989 m. jis apgynė chemijos mokslų disertaciją „Jonselektyvių elektrodų, naudojamų cinkui ir variui nustatyti cianidiniuose tirpaluose, kūrimas ir tyrimas“ (vadovai – prof. O. Petruchinas ir prof. R. Kazlauskas).
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atsirado galimybė Lietuvos mokslininkams dalyvauti konkursuose ir laimėti finansavimą stažuotei į pasaulyje pripažintus universitetus, mokslinius tyrimo centrus ir laboratorijas. 1993–1994 m. užpildžius paraišką stažuotei į Helsinkio universitetą, gautas teigiamas atsakymas iš Šiaurės ministrų tarybos fondo ir A. Kareiva atvyko stažuotis į profesoriaus Lauri Niinisto vadovaujamą laboratoriją. Po metų, gavęs Wallenbergo fondo stipendiją, jis išvyko į profesoriaus Lars Kilborg vadovaujamą Arrenius laboratoriją Stokholmo universitete.
Šiose laboratorijose prof. A Kareiva kūrė naujus daugiakomponenčių metalų oksidų sintezės metodus ir tyrė kietafazes reakcijas. Ypatingas dėmesys atkreiptas į zolių-gelių metodą: kai reikiamų metalų druskos bei kompleksuojančių organinių junginių priedai ištirpinami vandenyje, susidaro sudėtingas kompleksinis zolis, kuris iš lėto išgarinamas iki susidaro gelis, iškaitinamas iki mišraus oksido. Taikant šį metodą, galima pasiekti geresnius kontaktus tarp zolio komponentų, iškaitinimo stadiją galima atlikti žemesnėje temperatūroje ir gauti tolygesnės struktūros mišrius oksidus, nei kaitinant kietų komponentų mišinį. Šiuo metodu susintetinti mišrūs itrio bario, gyvsidabrio bei legiruoti lantanoidų jonais analogai.
Išvykti stažuotis į JAV universitetus yra ne vieno mokslininko svajonė. A. Kareiva 1995 m. laimėjo Fulbright fondo konkursą ir išvyko dirbti į profesoriaus Andrew R. Barron vadovaujamą laboratoriją Harvardo universitete, o vėliau kartu su visa laboratorijos komanda persikėlė į Rice universitetą. Stažuotės metu aliuminio oksidinei keramikai gauti buvo pasiūlytas naujas modifikuotas zolių-gelių sintezės būdas, kuriuo galima mažiausiomis sąnaudomis susintetinti pereinamaisiais metalais ar lantanoidais legiruotą aliuminio oksidą. Glaudus mokslinis bendradarbiavimas su prof. A. R. Barrow ir jo komandos nariais nenutrūko iki šių dienų.
1996–1997 m. A. Kareiva su profesoriais Ingrid Brynste (Arrenijaus laboratorija, Stokholmas) ir L. C. Van Poucke (Limburgs universitetas, Belgija) toliau tęsė superlaidininkų sintezės ir technologijų kūrimo darbus. Stažuočių metu atlikti moksliniai tyrimai ir gauti eksperimentiniai rezultatai 1998 m. buvo apibendrinti pateiktame habilitaciniame darbe „Daugiakomponentės metalų oksidinės sistemos: sintezė zolių-gelių metodu ir charakterizavimas“. 2000 m. jam buvo suteiktas Vilniaus universiteto profesoriaus vardas.
Tačiau ir po habilitacinio darbo paskelbimo profesoriaus aktyvumas ir noras įgyti naujos patirties nesumažėjo. 1998–1999 m. gavus Folksvageno fondo stipendiją, A. Kareiva atvyko stažuotei į Saarlando universiteto Vokietijoje, Neorganinės chemijos instituto profesoriaus M. Veith vadovaujamą laboratoriją. Kartu šios laboratorijos komandos nariais S. Mathur ir M. Zimmer jis tyrė itrio aliuminio granato (YAG) struktūros junginių sintezės galimybes zolių-gelių metodu vandeninėje ir bevandenėje terpėje, naudojant metalų alkoholiatus. Tuo metu užsimezgė ilgus metus trunkantis bendradarbiavimas su dabar jau Kelno universiteto profesoriumi, Vilniaus universiteto garbės daktaru Sanjay Mathur.
Kita mokslinių tyrimų kryptis – biokeraminių medžiagų naujų sintezės metodų paieška ir taikymas naujų medicinos technologijų kūrimui. Profesorius A. Kareiva laimėjo Japonijos JSPS fondo stipendiją ir kaip vizituojantis profesorius 2019-uosius praleido Kiūšiū universitete (Fukuoka), profesoriaus Kunio Ishikawa vadovaujamoje laboratorijoje. Pagrindinis beveik metus trukusios stažuotės tikslas buvo sukurti naujos kartos biokeraminių medžiagų technologiją, kuri sumažintų uždegimų ir implanto atmetimo tikimybę. Profesorius džiaugiasi jau ne vienerius metus trunkančiu bendradarbiavimu su Japonijos mokslininkais.
Profesorius A. Kareiva yra lengvai bendraujantis ir mokslinę draugystę branginantis tyrėjas. Jo bendradarbiavimo kolegų ir vizitų sąrašas – tikrai didelis ir kasmet ilgėjantis. Profesoriaus ir jo mokslinės grupės narių tyrimų rezultatai leido sukurti naujus ir išplėtoti žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu), sintezės metodus. Naujoms medžiagoms sintetinti profesoriaus A. Kareivos mokslinė grupė pasiūlė ir ištobulino „minkštosios chemijos“ zolių-gelių, zolių-gelių degimo, nusodinimo, hibridinius, solvoterminius ir kitus metodus.
Profesoriaus mokslo darbų sąraše yra per 930 darbų. Pasiekti rezultatai leido parengti savarankiškai ir su Lietuvos kitų mokslo institucijų bei užsienio universitetų mokslininkais sėkmingas paraiškas moksliniams projektams. Dalyvauta mokslinių grupių projektuose, 6-osios Europos Programos projekte, dvišaliuose Lietuvos-Ukrainos, Lietuvos-Japonijos, Žilibero Lietuvos-Prancūzijos, Lietuvos-Baltarusijos, Lietuvos-Latvijos-Taivano, „Horizon 2020“ projektuose. Už neorganinių medžiagų sintezės metodų tyrimą, tobulinimą ir taikymą profesorius net du kartus – 2004 ir 2021 m. – apdovanotas Lietuvos mokslo premija.
A. Kareiva yra ne tik aktyvus mokslininkas, bet ir puikus pedagogas. Profesoriaus „doktorantų klubo“ nariai laukia 40-ojo doktoranto disertacijos darbo gynimo datos, jau numatytos šių metų pabaigoje. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto bendruomenė didžiuojasi profesoriumi Aivaru Kareiva. Linkime jam kuo didžiausios stiprybės ir kūrybinės sėkmės.
Prof. dr. Aldona Beganskienė