Pabaiga. Pradžia – Nr. 6
Teminė ir vardų rodyklė
Pirmosios konferencijos dienos renginių gausoje po plenarinio posėdžio buvo atverstas naujas LU Latvių kalbos instituto leidinys – J. Endzelyno rinktinių raštų keturių tomų (šešių knygų), išleistų 1971–1982 m., teminė ir vardų rodyklė. Tai ilgai lauktas darbas, kurio pabaigos nesulaukė vienas iš rengėjų – Ojaras Bušas (Ojārs Bušs, 1944–2017), o baigė sudaryti Dzintra Hirša ir Ingmaras Zemzaris (J. Endzelyno proanūkis). Jos atsakingasis redaktorius Albertas Sarkanis džiaugėsi daug kruopštumo pareikalavusiu ir labai reikalingu darbu. Jis priminė Lietuvos patirtį, kur rinktiniai raštai turi panašias rodykles. Darbui parengti buvo panaudota tikslinė auka, numatyta J. Endzelyno paminklui, kurio taip ir nepavyko pastatyti. Tačiau Maija Sinka-Guobinia (Gobiņa), kuri rūpinosi kalbininko atminties įamžinimu, įvertino šią rodyklę kaip tam tikrą paminklą.
Pašto ženklas
Dar vienas ryškus ir turintis išliekamąją vertę akcentas – J. Endzelynui skirtas pašto ženklas ir specialus vokas. Juos galėjo įsigyti kiekvienas, atvykęs į konferenciją: ir antspauduotą pirmosios dienos antspaudu komplektą, ir atskirai ženklą bei voką. Proginius egzempliorius iš įmonės „Latvijas pasts“ valdybos pirmininko Marcio Vilcano (Mārcis Vilcāns) rankų gavo LU rektorius ir LU Latvių kalbos instituto direktorė. Filatelijos leidinių dizaino autorė ir dailininkė Lilija Dinerė (Dinere). Ženklas, kurio vertė – 1,83 euro, išleistas 25 tūkst. egzempliorių tiražu. Bloko tiražas – 500 egz.
Tarmybių rinkėjų pagerbimas
Baigiamasis vasario 22 d. šventės renginys buvo visus metus vykusios tarmybių kaupimo talkos (latv. Apvidvārdu talka) paminėjimas. Laukiant šventės ir pagerbiant žymųjį kalbininką, nuo praėjusių metų konferencijos vyko tarmybių rinkimo talka, kurioje kiekvienas buvo kviečiamas siųsti tam tikroje teritorijoje vartojamus žodžius, dar neįtrauktus į žodynus. Renginyje netrūko pasakojimų apie atsiųstas tarmybes (regionalizmus) iš visų trijų latvių kalbos tarmių – vidurio, lyviškosios ir aukštaičių. Skambėjo ir šių Latvijos kraštų dainos, kurias atliko toms tarmėms atstovaujančios folkloro grupės. Renginį vedė aktorius Gundaras Abuolinis (Gundars Āboliņš). Tarmybių talką rengė LU Latvių kalbos institutas, bendradarbiaudamas su UNESCO Latvijos nacionaline komisija, remiamas Latvijos prezidento kanceliarijos, Latvijos nacionalinio kultūros centro, Latvijos mokslų akademijos, Zieduonio muziejaus ir Latvijos pasakorių asociacijos. UNESCO Latvijos nacionalinės komisijos generalinė sekretorė Baiba Molnika (Moļnika) šventės metu dėkojo visiems šios akcijos dalyviams ir apdovanojo padėkomis darbščiausius žodžių rinkėjus bei savivaldybes, iš kurių talkininkų sulaukta daugiausiai. Šis renginys priminė reikšmingą J. Endzelyno indėlį, rengiant aiškinamąjį „Latvių kalbos žodyną“, kurį jis perėmė po Karlio Miūlenbacho (Kārlis Mīlebahs) mirties. 1923–1932 m. išėjo 4 tomai, o vėliau su Edyte (Edīte) Hauzenberga parengė du tomus papildymų (1934–1946). Beje, viename iš laiškų K. Būgai J. Endzelynas kaip tik užsimena, kad dabar jie darysią panašų darbą, t. y. rengsią savo kalbos žodyną. Tarmybių rinkėjų sukaupti žodžiai skelbiami internete (https://apvidvardi.lu.lv), tačiau talka šiuo pagerbimu nesibaigia, nes žodžius galima rinkti ir toliau.
Paroda
Dar prieš konferenciją, vasario 17 d., LU Akademinėje bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Kalbininkui Janiui Endzelynui – 150“, supažindinanti ir su J. Endzelyno biografijos faktais – vaikyste, mokyklos bei studijų laikotarpiu ir su jo įvairialype moksline veikla. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į jo sąsajas su LU. Eksponuoti dokumentai, laiškai, darbų rankraščiai ir pirmieji leidimai, vertimai, nuotraukos ir kita medžiaga. Nemažai informacijos suteikia Rygos latvių draugijos Mokslo komisijos posėdžių protokolai. Kalbininkas dalyvavo šios komisijos vasaros susirinkimuose ir Ortografijos komisijos veikloje (1908–1911), rinko tarminę medžiagą, buvo Mokslo komisijos Kalbotyros skyriaus pirmininku (1922–1940), vadovavo Mokslo komitetui (1938–1940).
Parodoje išsamiai atspindėtas laikotarpis, kai jis dirbo Charkivo universiteto profesoriumi. Reikšmingas periodas prasidėjo 1920 m., kai kalbininkas, Latvijos aukštosios mokyklos (vėliau tapusios universitetu) pakviestas, atvyko į Latviją ir pradėjo dirbti naujoje mokymo įstaigoje. Dirbo čia iki 1950 m. Universitete J. Endzelynas įkūrė Baltų filologijos skyrių ir jam vadovavo (1921–1940). Išlikusi medžiaga apie veiklą Filologų draugijoje, Latvių tautosakos archyve ir Latvių kalbos archyve, taip pat darbą LTSR Mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute (1946–1961). Parodą papildo ir susirašinėjimas su garsiais Europos kalbininkais.
Kalendorius
Bendradarbiaujant su UNESCO Latvijos nacionaline komisija, išleistas turiningas, gražus, net kiek netikėtas leidinys – kalendorius, skirtas dviem jubiliatams: J. Endzelynui ir peizažistui, pedagogui, Latvijos dailės akademijos įkūrėjui ir jos rektoriui (1919–1934) Vilhelmui Purvyčiui (Purvītis), kuriam 150 metų sukako pernai kovo 3 d. (ši data taip pat buvo paminėta UNESCO). Kalendoriuje sugretinami paveikslai ir žodžiai: kiekvieną mėnesį iliustruoja dailininko paveikslas. Rasti kiekvienam mėnesiui tinkamą vaizdą neturėjo būti sunku, nes jo kūryboje gausu peizažų. Sunkiau galėjo būti išsirinkti tinkamiausią. Greta surašyti žodžiai (tarmybės), kuriais galima apibūdinti vaizdą. Pavyzdžiui, vasario mėnesį įdėti keturi žodžiai, pavadinantys stiprų šaltį. Visi šie žodžiai paimti iš jau minėto Miūlenbacho-Endzelyno žodyno.
Kita veikla
LU Latvių kalbos instituto tyrėja Ana Vulanė (Anna Vulāne) parengė pasakojimus apie J. Endzelyno gyvenimą ir veiklą Latvijos radijo laidų ciklui. Ne kartą apie jį ir per radiją, ir įvairiuose susitikimuose pasakojo latvių kalbininkų gyvenimą tyrinėjanti Sarma Kliavinia (Kļaviņa). Kovo 16–17 d. LU Humanitarinių mokslų fakultetas surengė 58-ąją Arturo Uozuolo konferenciją „Gramatika ir žodžių daryba“, kur dėmesys taip pat buvo skiriamas J. Endzelynui. Joje dalyvavo ir būrys lietuvių kalbininkų. Be to, LU Latvių kalbos instituto žurnalo „Linguistica Lettica“ 2023 metų numeris bus skirtas žymiajam kalbininkui.
Doc. dr. Ragina Kvašytė
Latvių kalbininkui Janiui Endzelynui – 150