Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojame apie dirbtinį intelektą ir jo sparčią pažangą bei potencialiai kylančius iššūkius.
Visgi šiandieniniame kontekste tikslinga giliau pažvelgti į Lietuvos darbo rinkos dalyvių elgseną, užimtų gyventojų darbo įgūdžių ypatybes, kurias galima atskleisti, remiantis Valstybės duomenų agentūros 2022 m. darbo įgūdžių tyrimo statistiniais duomenimis (tirti 15–74 metų užimti gyventojai). Užimti gyventojai yra suprantami kaip asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį darbo užmokestį pinigais ar natūra arba turintys pajamų ar pelno.
Moterys dirbdamos dažniau naudojosi kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, o vyrų darbinės funkcijos dažniau buvo susijusios su sunkia fizine veikla
Susidaro įspūdis, kad didžiosios darbo rinkos dalies darbo funkcijos yra susijusios su skaitmeniniais įrenginiais bei jų būtinu naudojimu kasdieninėms darbinėms funkcijoms atlikti. Statistinė informacija atskleidžia tai, kad 2022 m. beveik ketvirtadalio 15–74 metų užimtų gyventojų visas arba beveik visas darbo laikas buvo skirtas dirbti kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu (neįtraukiant telefoninių skambučių). Akivaizdu, kad tai kelia tam tikro pobūdžio grėsmes ir užimtų gyventojų sveikatai.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros 2022 m. IV ketvirčio duomenimis, tarp užimtų gyventojų struktūriškai moterų (51,3 proc.) buvo daugiau nei vyrų (48,7 proc.). O amžiaus kontekste dominavo 25–54 metų užimti gyventojai (68,0 proc.). Galima manyti, kad atitinkama darbo specifika sudarė sąlygas, jog moterys dažniau visą arba beveik visą darbo laiką praleido naudodamosi skaitmeniniais įrenginiais nei vyrai (moterys: 29,7 proc.; vyrai: 18,6 proc.). Priešingo pobūdžio tendencijos pastebimos tyrinėjant 15–74 metų užimtų gyventojų praleistą laiką dirbant sunkų fizinį darbą. Šioje srityje dažniau visą arba beveik visą darbo laiką skyrė vyrai (19,3 proc.) nei moterys (8,9 proc.). Visgi 2022 m. užimti gyventojai Lietuvoje dažniau visą arba beveik visą darbo laiką skyrė darbui su skaitmeniniais įrenginiais (24,4 proc.) nei sunkiam fiziniam darbui (13,9 proc.).
Užimtų gyventojų skirtumai lyties aspektu yra pastebimi ir profesijų lygmenyje. 2022 m. vyrų dažniausios profesijų grupės buvo šios: kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai; specialistai; įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai. Moterys dažniausiai buvo specialistės, paslaugų sektoriaus darbuotojos ir pardavėjos.
Darbo užduočių organizavimas ir vykdymas: daugiau laisvės ir savarankiškumo
Nustatyta, kad didžioji dalis 15–74 metų užimtų gyventojų (41,9 proc.) turėjo didelę arba labai didelę įtaką darbo užduočių atlikimo eilės tvarkai. Vadinasi, šie darbuotojai turėjo galimybę patys organizuoti atliekamas užduotis, atsižvelgiant į vadovo (-ės), organizacijos / įstaigos keliamus tikslus ir prioritetus. Lyčių aspektu įžvelgiama, kad sąlyginai didesnę tokio pobūdžio darbo užduočių eiliškumo laisvę turėjo moterys (43,5 proc.) nei vyrai (40,3 proc.).
Išsiaiškinta, kad 43,8 proc. užimtų gyventojų turėjo didelę arba labai didelę įtaką atliekamų užduočių turiniui. Tai rodo, kad darbuotojai turėjo galimybę realizuoti save darbinėje veikloje ir pateikti savo pasiūlymus, atliekant atitinkamo pobūdžio užduotis. Visgi moterys (46,3 proc.) dažniau identifikavo šį aspektą nei vyrai (41,1 proc.).
Tikėtina, kad sudėtingi skaičiavimai ir pirštų miklumo reikalaujančios užduotys organizacijose dažnai buvo atliekamos, naudojantis įvairiomis technologijomis. Tai galima pagrįsti tuo, kad dažniausiai nė kiek darbo laiko nebuvo skiriama minėto pobūdžio užduotims atlikti.
Užimti gyventojai nurodė, kad dažniausiai gyvas bendravimas žodžiu darbo reikalais su žmonėmis iš tos pačios ar kitos organizacijos sudaro tam tikrą darbo dalį, bet mažiau kaip pusę darbo laiko. Manytina, kad šį atvejį galima susieti su dviem pagrindinėmis priežastimis: darbinėms funkcijoms atlikti su vidiniais ir išoriniais kolegomis dažnai buvo bendraujama ne žodžiu, o rašytine forma; darbo užduotims atlikti nebuvo reikalingas plataus masto bendravimas žodžiu (tam neabejotinai galėjo turėti įtakos konkreti profesija, užimamos pareigos ir kt.).
Taigi nors gyvas bendravimas žodžiu dažnai yra neatsiejama mūsų kasdieninės veiklos dalis, tačiau dažniausiai tai sudaro mažiau kaip pusę darbo laiko. O darbas su skaitmeniniais įrenginiais visą arba beveik visą darbo laiką apima beveik ketvirtadalio užimtų gyventojų kasdienybę. Visgi darbo užduočių organizavimas ir vykdymas didžiąja dalimi yra pagrįstas darbuotojų pasitikėjimu ir laisve, dažnai sudarant jiems sąlygas savarankiškai organizuoti ir vykdyti jiems pavestas darbo užduotis tiek svarbumo, eiliškumo, tiek turinio prasmėmis. Tokios aplinkybės sudaro sąlygas darbuotojui būti savarankiškam, kūrybiškam, bet tuo pačiu skatina prisiimti atsakomybę už atliekamų užduočių įvykdymą tinkamai ir laiku. Žinoma, konkrečios darbinės situacijos gali priklausyti nuo profesijos, užimamų pareigų ir pan., bet bendrąja prasme įžvelgiamos minėtos tendencijos Lietuvos darbo rinkoje.
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja