Siekiama esminių valstybės raidos pokyčių. Balandžio 21 d. Seimo Ateities komiteto posėdyje dėmesys skirtas dviem svarbiausiems šalies ateities kūrimo klausimams – Lietuvos ateities ekosistemos kūrimui ir demografinės situacijos lūžinio posūkio veiksmams. Siekiant suformuoti konceptualią Lietuvos ateities ekosistemos sampratą, išryškinti jos kūrimo prielaidas, alternatyvas, planavimo ir organizavimo ypatumus, nutarta parengti Lietuvos ateities ekosistemos Baltąją knygą. Knygos rengimo koordinavimas bus pavestas Seimo Ateities komiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos sudarytai darbo grupei.
Posėdyje svarstytas Seimo Ateities komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, svarbiausių strateginio valdymo mazgų – Vidaus reikalų, Finansų, Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei kitų ministerijų – potencialas ir indėlis, kitų valstybės institucijų – Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, Valstybės duomenų agentūros ir kt. – vaidmuo, taip pat mokslo institucijų įtraukimo galimybės, Lietuvos mokslo tarybos ir universitetų vieta šiandieniame ateities strategavimo ir reikšmingų šaliai sprendimų rengimo procese.
Ateities komitetas posėdyje pritarė iniciatyvai parengti Seimo rezoliucijos projektą „Dėl demografijos politikos Lietuvoje ateities“. Rezoliucijoje numatoma pabrėžti, kad depopuliacija yra Lietuvos nacionalinio saugumo problema, prilygstanti Rusijos ginkluotos agresijos keliamai grėsmei. Ją galima spręsti tik darniomis ir ilgalaikėmis šeimos ir gimstamumo skatinimo, diasporos grįžimo ir santykių su Lietuva išlaikymo, kitų šalių talentų ir reikiamų kvalifikacijų darbuotojų pritraukimo ir integravimo politikos priemonėmis. Rezoliucijos projektas bus svarstomas gegužės 5 d. Ateities komiteto posėdyje.
Formuojama nauja Valstybinės kultūros paveldo komisija. Seimo Kultūros komitetas skelbia naują Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimų datą – 2023 m. birželio 5 d. Atsižvelgdamas į tai, kad dokumentus pateikė tik viena asociacija, Komitetas kviečia asociacijas, kurių įstatuose numatyta veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu, propagavimu, apskaita, apsauga, tyrimais, tvarkyba ar sklaida, iki 2023 m. gegužės 5 d. teikti prašymus dalyvauti rinkimuose ir nuostatuose nurodytus dokumentus el. paštu kultkt@lrs.lt.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Balandžio 25–27 d. į Seimą susirinkusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija baigiamojoje spaudos konferencijoje pristatė 4 priimtas rezoliucijas: 1) dėl numatomo referendumo dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo; 2) dėl grįžimo į Lietuvą skatinimo, siekiant pritraukti talentų ir stiprinti ekonomiką; 3) dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos didesnio įsitraukimo į diasporos tautinės tapatybės puoselėjimo veiklą; 4) dėl pilietiškumo, solidarumo, susitelkimo ir diasporos įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą didinimo.
Pasaulio lietuvių bendruomenė pritarė Seimo nutarimo projektui skelbti referendumą dėl pilietybės išsaugojimo kitų metų gegužės 12 d. Kadangi sėkmingam pilietybės referendumo įgyvendinimui svarbu sukaupti jėgas, komisija paprašė PLB parengti numatomo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo viešinimo Pasaulio lietuvių rinkiminėje apygardoje planą ir kreipėsi į Darbo grupę referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti, kad būtų atliktas Konstitucijos 12 straipsnio keitimo referendumo kartelės teisinis įvertinimas. PLB pirmininkės Dalios Henkės nuomone, reikalinga aiški komunikacija Lietuvoje ir užsienyje, įtraukiant savivaldybes ir nuomonės formuotojus. Vienas svarbiausių uždavinių – Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai suskaičiuoti balsavimo teisę turinčių žmonių skaičių.
Komisija nuolat aktyviai dirbo, didindama lietuvių kultūros sklaidą užsienyje, skatindama diasporos tautinės tapatybės išsaugojimo ir puoselėjimo veiklą. Komisija kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydama sukurti mechanizmą ir komunikacijos kanalą tiesiogiai bendradarbiauti su diasporos organizacijomis. Kita komisijos posėdžių sesija numatoma 2023 m. lapkričio 14–16 d.
Naminė degtinė – kaimo turizmo sodybose? Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Seimo narių inicijuotam Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui. Siūloma nuo 2024 m. gegužės 1 d. ūkininkams leisti gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – ne didesnė kaip 65 proc. Projekte numatomi apribojimai: šia veikla užsiimti galės tik tie ūkininkai, kurių ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.
Svarstant projektą, Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymėjo: „Šiuo projektu siekiama nekontroliuojamą gamybą paversti kontroliuojama.“ Gėrimai būtų gaminami, laikomi, vartojami ir parduodami tik gėrimus pagaminusiam ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. Numatomas apribojimas pagaminamam kiekiui – ne daugiau kaip 1 000 litrų per kalendorinius metus.
Mišri Seimo narių grupė prisijungė prie opozicijos. Iš 11 parlamentarų sudaryta Mišri Seimo narių grupė informavo, kad nuo 2023 m. balandžio 25 d. ši grupė priklauso opozicijai. „Šis sprendimas leis Mišriai grupei labiau prisidėti prie Seimo veiklos, formuoti opozicines darbotvarkes. Juo labiau kad su kolegomis iš esmės ir iki šiol de facto dirbame opozicijoje. Tad mūsų bendras pareiškimas tik sutvarko juridinius aspektus“, – sako Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė. Pasak Mišrios Seimo narių grupės seniūnės pavaduotojos Ritos Tamašunienės, Mišri grupė sieks dialogo su kitomis Seimo frakcijomis ir konstruktyviai oponuos valdančiajai daugumai, rems ir teiks teisės aktų projektus, užtikrinančius nuoseklią Lietuvos regionų raidą, socialinę ir ekonominę valstybės piliečių gerovę.
Buvo svarstomi lietuvių diasporai aktualūs dvigubos pilietybės, pilietinio dalyvavimo, bendruomeniškumo skatinimo, etninės kultūros globos ir kiti klausimai. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas akcentavo, kad itin svarbūs kiekvieno asmens ir visos visuomenės gyvenime yra pilietiškumas, bendruomeniškumas, savivalda, pilietinis dalyvavimas, patriotizmas, meilė Tėvynei, tautinė savimonė ir etninė kultūra. Jis pateikė siūlymą Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai kartu su Seimo Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo laikinąja grupe organizuoti bendrą konferenciją itin aktualiais pilietiškumo išsaugojimo
klausimais.
Egzistenciniai iššūkiai šiandien, pasitinkant Pasaulinę gyvybės dieną. Grėsmė krašto saugumui, prasidėjus karui Ukrainoje, ir tautos demografinis nykimas – tokiais egzistenciniais iššūkiais Lietuva šiandien pasitinka Pasaulinę gyvybės dieną. Matydami, kaip karas kaimyninėje šalyje kasdien nusineša šimtus karių ir civilių – besilaukiančių moterų, vaikų, suaugusių ir senelių – gyvybių, susiimta ir Lietuvoje. Stiprinama valstybės krašto apsauga: auga ir stiprėja kariuomenė, daugėja informacijos, ką daryti karo atveju ir pan. Tačiau antrasis demografinio nykimo iššūkis vis dar susilaukia nepakankamai dėmesio. Trūksta politinės valios imtis kompleksiškai spręsti susidariusią demografinę krizę šalyje. Girdimi laikini demografinės krizės sprendimai, susiję su padidėjusiu emigracijos srautu, prisideda prie populiacijos didėjimo, tačiau niekaip – prie tautos, šimtmečių tradicijos, papročių, Lietuvos identiteto, kalbos puoselėjimo.