Kovo 10 d. Vilniuje prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Aukų g. 2A) atidaryta paroda „Nusikaltėlių paktas“ po atviru dangumi.
tyrimo centro direktorius dr. A. Bubnys
Parodą Vilniaus gyventojai ir sostinės svečiai galės pamatyti iki balandžio 25 d. Parodą, skirtą Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo 83-iosioms metinėms, parengė Tautos atminties institutas Lenkijoje.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje po tik vieną dieną trukusių derybų buvo pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo sutartis, kuri turėjo papildomą slaptąjį protokolą. Jis yra žinomas kaip Molotovo–
Ribbentropo paktas. Europai ir visam pasauliui Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas drauge paruošė iki tol nematyto masto žudikišką karą. Pirmąja jų bendradarbiavimo auka tapo Lenkija, užpulta iš dviejų pusių 1939 m. rugsėjo 1 ir 17 dienomis. Per šešerius metus trukusias abiejų totalitarinių režimų represijas Lenkijos Respublika neteko beveik 6 mln. savo piliečių. Šios nusikaltimų epochos simboliais tapo Katynė ir Aušvico koncentracijos stovykla.
SSRS po dvejų metų glaudaus bendradarbiavimo su Trečiuoju Reichu pati buvo jo užpulta 1941 m. birželio 22 d. SSRS karą baigė, priklausydama nugalėjusiai sąjungininkų koalicijai. Anglosaksai nuolaidžiavo naujajai sovietų totalitarizmo politikai. Apie sovietų dalyvavimą „pirminiame nusikaltime“ tuomet mažai kas norėjo prisiminti.
Hitleris ir Ribentropas už savo veiksmus sumokėjo gyvybe. Pirmasis pralaimėjimo akivaizdoje nusižudė Reicho kanceliarijos bunkeryje Berlyne. Antrasis Niurnbergo karo tribunolo buvo nuteistas mirties bausme. Tačiau tūkstančiai budelių liko nenubausti. Stalinas, Molotovas ir kiti sovietų vadai bei jų pavaldiniai ne tik nesulaukė atpildo, bet ir jų nusikaltimai nėra išsamiai įvertinti.