Pasaulyje stebima antroji kvantinės revoliucijos banga. Valstybės kuria nacionalines kvantines strategijas, didina investicijas į kvantinių technologijų mokslo tyrimus suprasdamos, kad kvantinė technologijų transformacija yra neišvengiama ir netolima pasaulio ateitis.
Šalys, kurios valdys kvantines technologijas, ateityje dominuos informacijos apdorojimo erdvėje. Tai suteiks joms galimybę kontroliuoti tokius sektorius, kaip nacionalinis saugumas, pažangi gamyba, farmacija, skaitmeninė ekonomika ir kt. Tačiau Lietuvoje valstybės institucijų dėmesio nematome. Mokslinį potencialą turime, tačiau valstybė kofinansuoti tyrimų neskuba. Neturime ne tik kvantinių technologijų, bet ir bendrai ateities technologijų strateginės vizijos.
Lietuvos mokslo bendruomenė vis garsiau kalba, kad kvantinių technologijų vystymui mūsų šalyje skiriamas nepakankamas dėmesys ir labai ribotas valstybės finansavimas. Šiuo metu nė viena ministerija nesiima lyderystės šioje srityje. Kvantinių technologijų vystymo klausimas iš vienos ministerijos perduodamas kitai. Neveikia ir Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba, kurią sudaro Ministras Pirmininkas, atitinkamų ministerijų atstovai, ir kurios vienas pagrindinių uždavinių turėtų būti efektyvi tarpinstitucinė koordinacija, siekiant strateginių ir sisteminių sprendimų, būtinų mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti.
Europos Sąjungos (ES) lygmeniu programos kvantinių technologijų vystymui ir jos pritaikymui valstybių narių reikmėms jau seniai atvertos, bet mes ten dalyvaujame labai vangiai. Kvantinių technologijų vystymo klausimas yra siejamas ne tik su valdymu, informacijos sklaida, kompiuterija ar analitika, kurių iki šiol pasaulis dar neturėjo, tačiau ir su valstybių nacionalinio saugumo klausimais, nes, įžengus kvantinei komunikacijai, dabar naudojamas ryšys nebebus saugus. Šiuo metu Lietuvoje nėra vykdoma jokia su ateities technologiniu vystymu susijusi nacionalinė mokslo programa. Būtina inicijuoti nacionalinės kvantinių technologijų mokslo programos sukūrimą.
„Dar 2019 m. Lietuva prisijungė prie Europos kvantinės infrastruktūros iniciatyvos (EuroQCI), kurioje dalyvauja beveik visos Europos Sąjungos narės, ir įsipareigojo parengti veiksmų programą“, – kalbėjo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus vadovas prof. Gediminas Račiukaitis. ES skyrė finansavimą, kad būtų sukurta kvantinės komunikacijos infrastruktūra, apimanti visą ES, tačiau būtinas ir nacionalinis finansinis indėlis, kurio Lietuva nesugebėjo surasti. Todėl Lietuva nesugebėjo pasinaudoti ES parama, o kvantinio ryšio tinklo infrastruktūra taip ir nepradėta kurti.
Anot Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus prof. Gintaro Valušio, šiuo metu valstybė neturi pozicijos dėl kvantinės infrastruktūros kūrimo. Todėl turime apsispręsti ir numatyti atitinkamą finansavimą šiai sričiai. Tęsdamas parlamentinę kontrolę, Ateities komitetas 2023 m. kovo 17 d. posėdyje nagrinėjo temą „Nacionalinė kvantinių technologijų programa: skaitmeninio pagrindimo ir pažangios pramonės dalis“.
Prof. Raimundas Lopata