Prieš išeidamas į Anapus, Senovinės technikos muziejaus (Jurbarko r. Smalininkų mst.) įkūrėjas dr. Justinas Stonys buvo pradėjęs leisti mokslo populiarinimo žurnalą „Senas drapakas“. Suspėjo parengti keturis šio žurnalo numerius. Toliau pateikiame jo apmąstymus apie šiuolaikinę muziejininkystę, išdėstytus trečiajame žurnalo numeryje.
„Džiaugsmai ir laimė, perteklius ir gerovė, didelė žydinti ateitis, jeigu tik mes nepavargsim ryžtingai kovoti ir dirbti, visada bus mūsų kilniausių ir gražiausių siekimų šalis – Lietuva.“ Stasys Santvaras, 1960 m.
Muziejus, saugodamas daiktus, įprasmina ankstesnių kartų prisiminimą. Tai yra tarsi paskutinė protėvių kulto atšaka. Vėliau, jau įkūrus muziejų ir jam pradėjus veikti, pastebėta, kad muziejininkystė – tai kova su visuomenės atminties praradimu. Muziejus turi paveikti lankytojus. Tačiau jie būna paveikti, kai pateikiama ekspozicija atitinka jų kultūrinį lygmenį. Čia muziejaus darbuotojai, sudarinėjantys ekspozicijas iš rinkinių, turi būti profesionalūs. Būtina, kad informacijos būtų teikiama tiek, kiek reikia, kad ji būtų kokybiška, reikšminga.
Viską suderinti technikos muziejuje yra sudėtinga. Todėl muziejuje su ekskursantais turi būti ekskursijų vadovas. Muziejaus lankytojams reikia sužadinti dėmesį. Tas pasiekiama: netikėtu eksponato dydžiu, veiksmo intensyvumu, judesiu ir kontrastu. Ekskursijų metu žiūrovui sunku išlaikyti dėmesį. Čia reikia naudoti pertekliškumo metodą, kai aiškinimas pakartojamas dar kartą, bet jau kitais žodžiais.
Muziejiniam bendravimui pakanka to, kad eksponatai yra autentiški. Šis požymis mobilizuoja susikaupti. Muziejus neturi vykdyti švietimo proceso, muziejus tik suteikia galimybę šviestis. Muziejaus uždavinys – ne informuoti, o sudaryti sąlygas potyriams. Kadangi muziejuje ir kiekviename rinkinyje yra daug eksponatų ir pagal sudėtingumą jie – labai skirtingi, vesdami ekskursiją, aiškiname tuos objektus, kurie atitinka žiūrovų lygmenį. Muziejus privalo intelektualiai ir emociškai rūpintis visokio amžiaus žiūrovais. Būtina žinoti, kad muziejus lanko ir žmonės, skaitantys knygas. Vadinasi, muziejaus lankytojai gali būti ir intelektualai. Todėl būtinas kokybiškas paaiškinimas – be jo muziejaus lankymas tampa beprasmis.
Tačiau niekada muziejus nėra ir negali būti baigtinis. Muziejus nuolat keičiasi, nes rinkiniai nuolat papildomi naujais eksponatais. Keičiasi ir lankytojai. Jie diktuoja muziejaus kaitos procesus. O kiekvienas muziejus siekia visuomenės pripažinimo. Tačiau muziejai ateityje gali tapti nereikalingi. Jau auga nauja visuomenės karta, kurią galima pavadinti „mygtukininkais“. Jie įnikę į virtualią aplinką ir jiems atrodo, kad jau viską žino. Muziejus taps vertybe tik intelektualios visuomenės daliai. Jie visuomet pasitarnaus mokslui ir leis išsaugoti tautos atmintį.
Maži ir kai kurie prasčiau dirbantys muziejai nustos egzistuoti. Prie verslininkų sodybų atsiras daugiau, nei dabar, pūdomų rogių, vežimų ir kitų daiktų. Gali atsirasti Dionizo Poškos laikų situacija. Tik jais taps jau ne „padykę studentai“, o didelė dabartinės visuomenės dalis. Muziejai yra stiprūs ir perspektyvūs, kai eksponuojami rinkiniai pagal konkrečią paskirtį jau dabar yra susiję su konkrečia gamybine technologija, kuri gali būti įvardijama kaip amatai. Smalininkų muziejuje eksponuojama keliolikos amatų įranga. Iš viso muziejuje jau yra daugiau kaip 25 tūkst. materialaus kultūros paveldo eksponatų. Muziejaus žiūrovai, supratę pateikto amato įrangą, mintyse save susieja su šiuo amatu. Tada muziejaus lankymas tampa labiau suprantamas, o daugeliu atvejų virsta ir gilesnio studijavimo objektu. Muziejus disponuoja daugelio amatų ekspozicijomis, kuriomis galima pasinaudoti mokymo tikslais, įgyjant konkrečią specialybę. Štai pavyzdžiai:
– spaustuvininko amatas (rinkėjas, spaudėjas, linotipininkas);
– geležies apdirbimo amatai (kalvio, šaltkalvio, šaltkalvio – staklininko);
– račiaus amatas;
– lino technologijos amatai (linų pluošto ruošėjo, audėjo);
– bitininko;
– medienos ruošimo ir apdirbimo amatai (medkirčio, staliaus, kubiliaus, klumpdirbio, medžio drožėjo, pynėjo);
– foto ar kino meistrų amatai (fotografo, kino operatoriaus, montuotojo-garsintojo).
Studijuojant amatą, pateikiama jo istorinė praeitis su tolimesniu vystymusi, technologiniais ypatumais, įrangos sąrašas su techninėmis charakteristikomis. Pateikiamos technologinių procesų schemos ir aprašymai. Muziejus savo fonduose yra sukaupęs visų pateikiamų amatų mokymo priemones ir įrankius. Darbo vietos paruoštos taip, kad užsiėmimus galėtų vesti vietiniai arba kviečiami specialistai. Pirmieji užsiėmimai – apžvalginio pobūdžio, vėliau – ilgalaikiai užsiėmimai. Apžvalginiai užsiėmimai amato neišmokys, o tik supažindins.
Be muziejininkystės tiesioginės veiklos, muziejus atlieka ir kultūrinės veiklos darbus. Muziejus dirba be poilsio dienų nuo 10 iki 20 val. Lankymas yra nemokamas. Jeigu muziejaus lankytojai pageidauja, galima muziejaus paslaugą įvertinti materialiai – tam yra aukų dėžutė. Muziejus apžiūrimas savarankiškai, o grupės gali pasinaudoti gido paslaugomis. Apie apsilankymą iš anksto galima informuoti tel. 8 650 35586.
Dr. Justinas Stonys