Vis daugiau paauglių visame pasaulyje jaučiasi vieniši. 
Vienatvės jausmas gali būti labai žalingas, išgyvenant žengimą į paauglystę. Šiuo laikotarpiu yra svarbūs bendraamžiai, todėl paaugliai mezga naujas draugystes. Tačiau drovūs ir emociškai jautrūs paaugliai, daugiau laiko praleidžiantys vieni, gali jaustis pažeidžiami, patirti sunkumų santykiuose su bendraamžiais. Mykolo Romerio universiteto Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos atliktas tyrimas parodė, kad palaikantis ir pozityvus klasės klimatas sumažina drovių, emociškai jautrių ir jautrių atstūmimui paauglių vienišumo jausmą.
Užsienio tyrimai rodo, kad vis daugiau paauglių visame pasaulyje patiria vienišumo jausmą. Kai kuriose pasaulio šalyse šis rodiklis siekia net 45 proc. Štai kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje vienišais besijaučiančių paauglių dalis siekia atitinkamai 35 ir 37 proc.
Droviems, jautriems atstūmimui paaugliams kyla didesnė vienišumo rizika. Paauglystėje, kai bendraamžiai ir draugai atlieka itin svarbų vaidmenį, vienišumo jausmas gali turėti rimtų pasekmių paauglių gerovei ir psichikos sveikatai. Tęstiniai tyrimai rodo, kad vienišumą išgyvenantys paaugliai susiduria su daugiau emocinių sunkumų, didesne rizika patirti kitų skriaudą ir pajusti depresiją. Tačiau pastebėta, kad drovūs ir emociškai jautrūs paaugliai yra mažiau linkę socialines situacijas laikyti gniuždančiomis, jei mano, kad bendraamžiai ir bendraklasiai juos palaiko. Klasėse, kuriose vyrauja pozityvus psichologinis klimatas, mokiniai labiau palaiko, gerbia vieni kitus ir vengia aštrių situacijų. Palaikančioje aplinkoje emociškai jautresniems vaikams yra lengviau užmegzti draugystę.
Tęstinis tyrimas, atliktas Lietuvos mokyklose, iš tiesų parodė, kad jautrūs mokiniai yra ir drovesni, jaučia stipresnes emocines reakcijas ar labiau bijo atstūmimo. Jie ilgainiui jaučiasi vienišesni, nei mažiau jautrūs mokiniai. Tačiau, jei šie mokiniai suvokia savo klasę kaip draugišką ir gerai joje jaučiasi, vienišumo jausmas ilguoju laikotarpiu nesustiprėja. Tad tikėtina, kad jautrūs mokiniai draugiškoje klasėje yra labiau priimami, gali leisti sau drąsiau elgtis ir puoselėti santykius. Jie neturi „kovoti“ už būvį, o tai leidžia jiems būti sėkmingesniems ir nesijausti vienišiems.
Tyrimo rezultatai yra svarbūs tiek praktikams, tiek politikos formuotojams, siekiantiems gerinti paauglių prisitaikymą mokykloje bei padėti jiems užmegzti gerus ir prasmingus santykius su bendraamžiais. Šis tyrimas yra projekto NAVIGATE apie vaikų draugystę dalis. Projekte „Vaiko psichosocialinė raida, perėjus į vidurinę mokyklą: draugų ir tėvų vaidmuo“ siekiama suprasti, kaip formuojasi vaikų ryšiai su bendraamžiais ir kaip šį procesą veikia draugai ir tėvai. Tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą. Projektui vadovauja Atlantic universiteto Floridoje profesorius dr. Brett Laursen.
Projekto komanda: prof. dr. Rita Žukauskienė, prof. dr. Goda Kaniušonytė, dokt. Aistė Bakaitytė, dokt. Audra Balundė, dokt. Gintautas Katulis ir dokt. Dainora Šakinytė. Projekto savanorė – dokt. Vilma Milašiūnaitė.
Audra Balundė
Autorė yra MRU doktorantė