Diskriminacijos klausimai dėl amžiaus ir darbo santykių stabilumas yra aktualūs daugybei Lietuvoje dirbančių asmenų. Šie klausimai yra aktualūs ir mokslo darbuotojų, taip pat dėstytojų, kurių amžius – daugiau nei 65 m., grupei. Kaip matyti iš Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA 2020 m. Mokslo būklės apžvalgos, 2019 m. Lietuvos aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose buvo 680 tyrėjų, kurių amžius – didesnis nei 65 m. (9,2 proc. visų tyrėjų), o 55–64 m. grupėje buvo 1 735 tyrėjai (23,5 proc. visų tyrėjų), priartėję prie šios teisiškai neapibrėžtos amžiaus ribos ir kuri kelia jiems pagrįstą nerimą dėl savo ateities darbe.
Modernioje visuomenėje keliami aukšti reikalavimai darbuotojų kvalifikacijai ir jos vertinimui. Universitetai ir valstybiniai mokslo institutai turi kompetentingas darbuotojų kvalifikacijos vertinimo bei atestavimo sistemas, leidžiančias užtikrinti atestuotųjų atitiktį institucijos misijai. Taigi amžiaus ribojimo reikalavimas tampa perteklinis ir dažnai labai neefektyvus universiteto ar instituto misijos užtikrinimo požiūriu.
Pažangiose Europos šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, netgi įstatymais įtvirtinta, kad amžius negali būti lemiamu veiksniu, priimant darbuotoją į darbą. Pažymėtina ir tai, kad amžius nėra kliūtis eiti JAV Prezidento, Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas, kuriose amžius neribojamas. Taip pat ir Europos Sąjungos aukščiausi pareigūnai eina pareigas, nepriklausomai nuo amžiaus. Nobelio premijos laureatų amžiaus vidurkis yra daugiau nei 60 m., ir akivaizdi tendencija, kad nuolat auga dalis Nobelio premijos laureatų, kuriems buvo daugiau nei 70 m.
Toks jautrus klausimas, kaip mokslo darbuotojų ir dėstytojų karjeros problematika, taip pat darbo santykių stabilumas, atsižvelgiant į amžių, nėra pakankamai nušviestas Lietuvos akademinėje bendruomenėje. Daugelis šių darbuotojų nežino tikrosios padėties ir nebando paveikti atitinkamų sprendimų, priimamų universitetuose. Galima teigti, kad socialinis aktyvumas ir plati diskusija yra būtini, siekiant formuoti vyresnio amžiaus mokslo darbuotojų ir dėstytojų personalo vadybos strategiją, užtikrinančią efektyvią šalies ekonominio, socialinio ir intelektinio kapitalo raidą bei atitinkančią konstitucinį teisinės valstybės principą. O teisiniu sidabrinės ekonomikos visuomenės vystymo principu galėtų tapti diskriminavimo pagal amžių pašalinimas iš šalies darbo įstatymų.
Gegužės 12–13 d. Klaipėdos universitete Lietuvos veikliosios ilgaamžystės akademija, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Klaipėdos universitetas ir Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centras organizavo tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Sidabrinė patirtis tautos ateičiai“, kurioje buvo aptarta, kaip kuo ilgiau išsaugoti gerą sveikatą, efektyvų darbingumą ir socialinį aktyvumą. Joje savo žiniomis, grįstomis patirtimi ir moksliniais tyrimais, pasidalino įvairių sričių šalies ir užsienio akademinės bendruomenės, verslo ir valdžios atstovai.
Gegužės 16 d. Seime įvyko Seimo nario Dainiaus Kepenio surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos veikliosios ilgaamžystės akademijos prezidentas dr. prof. Algimantas Kirkutis, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Vilniaus universiteto Kokybės vadybos magistro studijų programos pirmininkas prof. dr. Dalius Serafinas, Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas. Parengta pagal Seimo pranešimą