Balandžio 21 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) surengtoje konferencijoje „Veiksmingo fizinių asmenų bankroto proceso užtikrinimas“ įžvalgomis dėl veiksmingo fizinių asmenų bankroto proceso užtikrinimo dalinosi teisėjai, advokatai, nemokumo administratoriai, MRU mokslininkai. Jie diskutavo aktualiais fizinių asmenų bankroto proceso klausimais: fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo sąlygos, nemokumo administratoriaus vaidmuo, užtikrinant veiksmingą bankroto procesą, kasacinio teismo praktika, fizinių asmenų nemokumo „turizmas“, „naujos pradžios“ suteikimas ir kiti aktualūs klausimai.
„Per dešimtmetį nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo buvo iškelta daugiau kaip 3 tūkst. fizinių asmenų bankroto bylų. Daugiau nei pusė jų yra sėkmingai baigtos. Lyginant su kitomis šalimis, tai nėra daug. Dešimties metų įstatymo taikymo praktika parodė, kad kyla daug klausimų, susijusių su šio įstatymo taikymu: dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų, turto realizavimo problemų, susijusių asmenų bankroto proceso vykdymo, ir kt. Teisės doktrinos darbų nėra daug, todėl sveikintinos mokslininkų ir praktikų pastangos diskutuoti šia tema, ieškoti geriausių sprendimų”, – pabrėžė MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė.
Fizinių asmenų bankroto procesas kelia nemažai klausimų tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje: dėl fizinio asmens nemokumo ir nesąžiningumo nustatymo, bankroto bylos neiškėlimo sąlygų ir kt. Pastaruoju metu teismų praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys, kurių didžioji dalis pradelstų skolų kyla iš ūkinės komercinės veiklos vykdymo, siekia iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Tokiu atveju kyla klausimas, ar toks asmens (verslininko) nesąžiningumas turėtų būti aiškinamas, kaip ir asmens, kurio pradelstos skolos kyla iš vartojimo teisinių santykių. Neretai problemų kelia mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra ir turto realizavimo klausimai, ypač kai bankrutuoja susiję asmenys.
Šiuo metu Lietuvoje fizinių asmenų ir juridinių asmenų nemokumo procesai reglamentuojami skirtinguose teisės aktuose. Teismų praktikoje kyla klausimų, kaip turėtų būti suderinami fizinių ir juridinių asmenų nemokumo procesus reglamentuojantys teisės aktai, ypač tuo atveju, kai fizinių asmenų bankroto procesu siekia pasinaudoti verslininkai. Kaip pažymėjo MRU Teisės mokyklos profesorė Salvija Mulevičienė, šiuo metu nemokumo procesą Lietuvoje reglamentuoja du teisės aktai, tačiau neturime vientiso požiūrio ir aiškumo, ar visais atvejais toks reguliavimas yra pagrįstas.
Konferenciją organizavo MRU Teisės mokykla kartu su partneriais: Teisėjų taryba, Nemokumo administratorių rūmais ir advokatų kontora „Sorainen“. Tai jau antroji nemokumo teisės konferencija. Pirmoje nemokumo teisės konferencijoje šios srities mokslininkai ir praktikai diskutavo apie veiksmingo juridinių asmenų nemokumo proceso užtikrinimo priemones. Autorius yra MRU Komunikacijos ir rinkodaros centro Išorinės komunikacijos
vadybininkas